Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Knygos apkalas

Knygos apkalas

XV a. pr.–XVII a. pr.
Varis
Plotis 1,1 cm, ilgis 2,3 cm, storis 0,2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 1407.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 123/1559 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Knygos apkalas rastas į pietryčius nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietrytinio kampo, pilkos žemės su griuvenomis sluoksnyje, esančiame virš medinio nuotekų kolektoriaus. Šis sluoksnis datuojamas XVII a. pirmąja puse.

Tai stačiakampio formos dirbinys su stilizuotos šakutės pavidalo galu (1 il.). Dalis, esanti prie pat susegimo (2 il.), papuošta stilizuotu lynų, kopėčių ir grandinių ornamentu. Ant dirbinio matomos trys 0,1 cm skersmens apvalios skylutės, skirtos apkalui pritvirtinti prie knygos viršelio.

Nuo pat rankraštinių knygų atsiradimo pradžios (V a.) apkalai buvo neatsiejama jų dalis. Šių laikų mokslininkams jie gali „papasakoti“ apie knygas, kurių mes nebegalime pamatyti.

Dauguma knygų apkalų turėjo labai aiškią praktinę ir estetinę paskirtį – vienos arba kitos knygos dalies sutvirtinimas / papuošimas arba susegimas. Mūsų aptariamas apkalas atliko knygos susegimo funkciją. Knygų susegimų formos, puošyba ir masė kito priklausomai nuo laikotarpio bei nuo to, kokiai knygai jie buvo gaminami.

Vėlyvosios gotikos apkalai buvo masyvesni, turėjo mažiau puošybos elementų. Galima daryti prielaidą, kad daugiau dėmesio buvo skiriama tam, kad jie atliktų praktinę, o ne estetinę paskirtį. Vėlesnių laikotarpių susegimai vis labiau atlikdavo estetinę funkciją – buvo tarsi maži meno kūriniai. Kadangi knygos, be pagrindinės savo paskirties, buvo ir prabangos prekė, apkalai turėjo reprezentuoti knygos savininko socialinį statusą bei turtingumą.

Knygos susegimo funkciją atliekantys apkalai – vieni iš dažniausiai aptinkamų ir geriausiai išlikusių knygų apkalų grupių. Taip yra todėl, kad šie dirbiniai storesni ir praktiškesnės paskirties. Galima spėti, kad jų gaminimo technologijos turėjo šiek tiek skirtis nuo kitokio pobūdžio apkalų.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje buvo rasta daugiau kaip 100 knygų apkalų. Todėl jų identifikavimas padėtų atkurti dalį primiršto Lietuvos materialiojo paveldo. Tai papildytų mūsų žinias apie tai, su kokiomis valstybėmis buvo bendradarbiaujama, kokio pobūdžio knygos buvo prieinamos to meto aukštuomenei ir ar egzistavo knygų apkalų gaminimo tradicijos.

Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Vladimirovas L. Knygos istorija. Senovė. Viduramžiai. Renesansas. XVI–XVII amžius, Vilnius, 1979.

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Knygos apkalas