Renginiai

Pradžia  |  Lankytojams  >  Renginiai  >  Vieša paskaita „Karališkosios šeimos portretai XVI a. Ispanijoje“

Vieša paskaita „Karališkosios šeimos portretai XVI a. Ispanijoje“

Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa

2016 m. rugsėjo 27 d., antradienis, 18.00–19.30 val.
Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija

Dalyvaus:
Prelegentė dr. Almudena Perez de Tudela Gabaldon (Almudena Pérez de Tudela Gabaldón), Nacionalinis paveldas, Madridas, Ispanija
Ispanijos Karalystės nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pavaduotojas ir kultūrinių reikalų patikėtinis Bernardas Lopesas (Bernardo López)
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai bei Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje muziejaus svečius maloniai kviečia į žymios Ispanijos kultūros paveldo institucijos (Nacionalinis paveldas, Madridas) saugotojos-tyrinėtojos dailės istorikės dr. Almudenos Perez de Tudelos Gabaldon viešąją paskaitą „Karališkosios šeimos portretai XVI a. Ispanijoje“. Paskaitoje bus kalbama apie Ispanijos valdovų bei jų šeimos narių vaizdavimą dailėje, apie reprezentacinių portretų atsiradimą, jų propagandinę bei informacinę funkciją, ką šie portretai mums atskleidžia ir ką nuslepia, kuo jie skiriasi nuo itališkojo ar prancūziškojo tipo valdovų portretų, kokie simboliai pabrėžia Ispanijos valdovų galią bei kokią įtaką Ispanijos valdovų apranga darė visos Europos madai.

XVI a. Ispanijos monarchija buvo viena galingiausių visoje Europoje. Dėl karalių Katalikų (Izabelės ir Ferdinando II) pradėtos vedybinės politikos Ispanija netrukus susigiminiavo su svarbiausiomis Europos dinastijomis. Karolis V (1500–1558) valdė Ispaniją, kuriai priklausė ir Kolumbo atrastos teritorijos Amerikoje, pagal tėvo liniją paveldėtos Flandrijos žemės bei tokios svarbios italų karalystės kaip Milanas bei Neapolis. Tėvą soste pakeitęs Pilypas II (1527–1558) dar padidino teritoriją prijungdamas Portugaliją bei jai priklausančias teritorijas Azijoje bei Afrikoje.

Nuo pat XV a. Ispanijos karalių Katalikų valdose karališkosios šeimos atstovų portretai buvo suvokiami kaip reikšminga propagandinė bei vedybinės politikos priemonė, jie pasitarnaudavo siekiant naudingų politinių sąjungų su kitomis svarbiausiomis Europos dinastijomis. Reprezentaciniai portretai didžiulėje Ispanijos Karalystės teritorijoje likimo bei vedybų išblaškytus giminės narius informuodavo ir apie tai, kaip pasikeitė vieno ar kito karališkosios šeimos atstovo išvaizda. Daugelyje Ispanijos valdovų rezidencijų pradėtos kaupti šios giminės portretų galerijos išreiškė ir dinastijos idėją. Šiandien dalis šių portretų saugoma Nacionalinio paveldo ir Nacionaliniame Prado muziejuje.

Į Ispaniją tapyti karališkosios šeimos atstovų buvo kviečiami flamandų dailininkai-portretistai. Šių dailininkų tapyti portretai labai skyrėsi nuo tuo metu egzistavusios itališkosios mokyklos – flamandų portretas buvo daugiau realistinis, vaizduojantis personažą, koks jis yra realiame gyvenime, o itališkieji to meto portretai – smarkiai idealizuoti ir daug ką nutylintys. Flamandų dailininkų įtaka vėliau susiformavusiai savitai Ispanijos valdovų portreto stilistikai yra neabejotina. Vėliau Ispanijoje susiformavo savitas portretų stilius su savo charakteringais bruožais. Jis išliko išskirtinis Europos dailėje iki pat Diego Velaskeso (Diego Velázquez) XVII a.

Ispanijos valdovai rūpinosi ne tik savo, bet ir visų karališkosios šeimos narių įvaizdžiu. Pavyzdžiui, Pilypas II pats duodavo nurodymus dailininkui, kaip turėtų būti tapomi jo įpėdiniai, nuolat eidavo pasižiūrėti, kaip vyksta darbai, neleisdavo tapyti sergančių vaikų, vis dėlto niekada nereikalaudavo jų dailinti ar slėpti defektus. Tinkamai nutapius portretą, būdavo tapomos jo replikos, kad patenkintų šeimos ir institucijų poreikį. Yra žinomas atvejis, kai Pilypas II neleido į užsienį išvežti savo ir savo vaikų portretų kopijų, nes jos buvo prastai atliktos ir galėjo pakenkti valdovų įvaizdžiui.

Portretuose regimą ispaniškąjį aprangos stilių netrukus pradėjo mėgdžioti visa to meto Europa – XVI a. pirmoje pusėje ispaniška mada darė įtaką Italijos ir Prancūzijos madai, antroje pusėje – visai Europai. Ispaniškuosiuose portretuose matomos aprangos detalės labai padeda nustatyti paveikslo atlikimo datą, nes kai kurios aprangos detalės buvo madingos labai trumpą laikotarpį.

Dr. Almudena Perez de Tudela Gabaldon Lietuvoje svečiuojasi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų pakviesta. Jos vieša paskaita rengiama bendradarbiaujant su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje.

Renginys skiriamas dailės ir istorijos specialistams bei plačiajai kultūrinei visuomenei.

Paskaita vyks ispanų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Renginys nemokamas. Laukiame Jūsų!

Daugiau informacijos:
el. p. d.mitruleviciute@valdovurumai.lt; tel. (8 5)  212 7466

Atnaujinta
2016-09-15
Pradžia  |  Lankytojams  >  Renginiai  >  Vieša paskaita „Karališkosios šeimos portretai XVI a. Ispanijoje“