Tarptautinė vieno šedevro paroda „Filius vero unicus... Vaikiški Žygimanto Augusto šarvai“
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais (Lenkija) ir Adomo Mickevičiaus institutu (Varšuva, Lenkija) pristato vieno šedevro parodą – Lenkijos ir Lietuvos kronprinco Žygimanto Augusto (1520–1572) vaikiškus šarvus. Juvelyriškai nukalti šarvai – išskirtinio meistriškumo kūrinys, unikali istorinė Lenkijos ir Lietuvos paveldo relikvija, pasižyminti itin intriguojančia istorija.
Vaikiški Žygimanto Augusto šarvai
XV–XVI a. lietuvių kilmės Gediminaičių-Jogailaičių dinastija buvo viena žymiausių Europoje. Šį statusą liudijo dažnos santuokos su įtakingiausių užsienio valdovų atžalomis. Viena tokių sąjungų – jau 1527 m. pradėtos planuoti vos gimusios Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) ir jos antros eilės dėdės iš motinos pusės, būsimojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) vedybos. Tuoktuvės per atstovus buvo suplanuotos 1533 metais. Ruošdamasis šioms iškilmėms Elžbietos tėvas – Romos, Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius (nuo 1526/1531 m.), būsimasis Šventosios Romos imperatorius Ferdinandas I (1558–1564) trylikamečiam žentui užsakė vaikiškus reprezentacinius šarvus – prestižinę ir itin vertinamą dovaną Viduramžių bei ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje.
Meistras, pas kurį buvo užsakyti Žygimantui Augustui skirti šarvai, buvo ne paprastas ginklakalys, o garsios šio amato dinastijos atstovas. Šarvus sukūrė Tirolio sostinėje Insbruke (Austrija) dirbęs Jorgas Zoizenhoferis (Jörg Seusenhofer, 1516–1580), laikomas vienu žymiausių XVI a. vokiečių meistrų. J. Zoizenhoferis Ferdinando I prielankumą pelnė sukūręs vaikiškus šarvus būsimajam Ispanijos ir Portugalijos karaliui Pilypui II, kuriam tebuvo vos ketveri. Ferdinandas I buvo itin patenkintas šiais sūnėnui skirtais šarvais. Todėl jau 1533 m. užsakė šarvus ir Žygimantui Augustui.