Romos, Vokietijos, Vengrijos, Bohemijos, Dalmatijos ir kt. karaliaus Ferdinando I diplomo, patvirtinančio Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V privilegiją ir suteikiančio kunigaikščių titulus pusbroliams – Lietuvos didžiajam maršalkai, kancleriui, etmonui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam bei Lietuvos didžiajam kancleriui, etmonui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam, fragmentas – Radvilų herbas, 1547. Vyriausiasis senųjų aktų archyvas, Varšuva
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio kunigaikščio Alberto Stanislovo Radvilos portretas, sukurtas Vazų dinastijai
dirbusio garsaus olandų dailininko Peterio Dankerso (Peter Danckerts de Rij) aplinkos menininko, 1640. Baltarusijos Respublikos nacionalinis dailės muziejus
Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Barboros Radvilaitės portretas. Lukas Kranachas jaunesnysis (Lucas Cranach der Jüngere), apie 1553–1556. Krokuvos nacionalinis muziejus, Kunigaikščių Čartoriskių fondas
Viršutinė Lietuvos didžiojo kanclerio ir maršalkos Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvų dalis. Prabanga šarvai prilygsta Europos valdovų šarvams. Panašius šarvus pas tą patį meistrą užsisakė ir Lietuvos didysis kunigaikštis bei Lenkijos karalius Žygimantas Augustas, bet Radvilos šarvai yra labiau dekoruoti ir sudaryti iš daugiau dalių. Kuncas Lochneris (Kunz Lochner), Niurnbergas, apie 1555. Vienos meno istorijos muziejus
Kardinolo Jurgio Radvilos dovanotas šv. Stanislovo relikvijorius su donatoriaus herbu. Augsburgas, 1597. Vienos meno istorijos muziejus
Romos, Vokietijos, Vengrijos, Bohemijos, Dalmatijos ir kt. karaliaus Ferdinando I diplomas, patvirtinantis Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V privilegiją ir suteikiantis kunigaikščių titulus pusbroliams – Lietuvos didžiajam maršalkai, kancleriui, etmonui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam bei Lietuvos didžiajam kancleriui, etmonui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam, 1547. Kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo palikuonys gyvena ir šiandien, yra išlaikę kunigaikščių titulus. Vyriausiasis senųjų aktų archyvas, Varšuva
Gobelenas „Imperatorius Karolis V 1547 metais suteikia kunigaikščio titulą Mikalojui Radvilai Juodajam“. Pagal Ksavero Dominyko Heskio (Ksawery Dominik Heski) kartoną išaustas Radvilų manufaktūroje Nesvyžiuje, apie 1752.
Varšuvos nacionalinis muziejus
Imperatoriaus Maksimiliano I diplomas, kuriuo jis suteikia Mikalojui Radvilai Goniondzo ir Medelių kunigaikščio titulą, 1518 m. vasario 25 d. Vyriausiasis senųjų aktų archyvas, Varšuva
Lietuvos kanclerio ir Trakų kašteliono Jono Frydricho Sapiegos žmonos Konstancijos Pranciškos Radvilaitės-Sapiegienės portretas. Džovanis de Fulkis (Giovanni de Fulchi), 1733–1737. Varšuvos nacionalinis muziejus
Lietuvos didžiojo etmono, rūmų maršalkos ir Vilniaus kašteliono Jurgio Radvilos – Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Barboros Radvilaitės tėvo – portretas iš „laurų vainiko“ serijos. Nežinomas dailininkas, 1733–1737. Varšuvos nacionalinis muziejus
Jono Radvano sukurta epinė poema „Radviliada“, šlovinanti Lietuvos kanclerį, didįjį etmoną, Vilniaus vaivadą Mikalojų Radvilą Rudąjį ir visą jo giminę. Vilnius, 1592. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Kotrynos Potockytės-Radvilienės ir Marijos Lupu-Radvilienės, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Jonušo Radvilos žmonų, portretas. Priskiriama Johanui Šrėteriui (Johann Schrötter), 1646. Baltarusijos Respublikos nacionalinis dailės muziejus
Sidabro indas, pagamintas Lietuvos kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos vestuvių su Ona Kotryna Sanguškaite proga. Vilnius (?), apie 1691. Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai
Paskutiniojo Livonijos ordino magistro ir pirmojo Kuršo kunigaikščio, Lenkijos ir Lietuvos vasalo duktė bei Lietuvos didžiojo
maršalkos Alberto Radvilos žmona Ona Ketlerytė-Radvilienė. Nežinomas dailininkas, XVII a. Lietuvos dailės muziejus
Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jonušo Radvilos buožė – turkiais papuoštas kariuomenės vado simbolis. Turkija, XVII a. Kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcija
Būsimojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados, Kėdainių unijos su Švedija iniciatoriaus, kunigaikščio Jonušo Radvilos jaunystės portretas, sukurtas garsaus flamandų dailininko Davido Beli (David Bailly). Lerida, 1632. Vroclavo nacionalinis muziejus
Lietuvos lauko etmono, pakanclerio ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mykolo Kazimiero Radvilos, Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinio ir Amžinajame mieste didelį įspūdį palikusios gausios jo palydos iškilmingas įvažiavimas į Romą 1680 metais. XVII a. pab. Varšuvos nacionalinis muziejus
Poznanės vietininko Antano Henriko Radvilos žmonos, Prūsijos karaliaus pusseserės Luizos Hohencolern-Radvilienės portretas. Polis Žosefas Bardu (Paul Joseph Bardou), 1790. Kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcija
Papuošalo aversas su vieno dosniausių Katalikų bažnyčios mecenatų, garsaus dienoraščio autoriaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio kunigaikščio Alberto Stanislovo Radvilos miniatiūriniu portretu. Varšuva, 1657. Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus
Auksinis indas, vienas prabangesnių Miuncheno rezidencijos lobyne, priklausęs Lietuvos etmonui ir Vilniaus vaivadai Jonušui Radvilai. Po 1600. Miuncheno rezidencijos lobynas
Teofilės Radvilaitės- Bžostovskienės portretas. Dailininko Marčelo Bačiarelio (Marcello Bacciarelli) aplinka. Kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcija
Gobelenas „Apolonas ir Dafnė“ iš mitologinių verdiūrų serijos pagal Ovidijaus „Metamorfozes“. Kartonų autorius Žakas d’Artua (Jacques d’Arthois) (?), Flandrija, prieš 1679. Yra išlikę šeši audiniai. Serijos užsakovas – Lietuvos didysis maršalka Stanislovas Kazimieras Radvila. Vilniaus arkivyskupijos kurijos depozitas Lietuvos dailės muziejuje
Vieno iškiliausių Radvilų giminės atstovų, Lietuvos didžiojo maršalkos ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio piligriminėje kelionėje į Šventąją Žemę naudota piligrimo lazda. Italija, apie 1582. Čenstakavos Jasnos Guros paulinų vienuolyno lobynas
Lietuvos didžiojo maršalkos ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionės į Jeruzalę metu (1582–1584) Betliejaus Kristaus Gimimo bazilikai dovanota ir ilgą laiką dingusia laikyta sidabrinė liturginė taurė su patena. Vilnius (?), prieš 1582. Šventosios Žemės pranciškonų kustodija Jeruzalėje
Lietuvos didžiojo maršalkos, Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu parengtas itin tikslus ir puošnus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, demonstruojantis Lietuvos valstybės suverenumą. Braižė garsus kartografas ir raižytojas Tomas Makovskis, išleido Heselis Geritsas (Hessel Gerritsz), Amsterdamas, 1635–1650. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Kamėja su Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Barboros Radvilaitės atvaizdu, galbūt Vilniuje sukurta garsiausio to meto italų raižytojo ir juvelyro Džovanio Jakopo Karaljo (Giovanni Jacopo Caraglio), dirbusio Žygimanto Augusto dvare. XVI a. vid. Valstybiniai monetų rinkiniai Miunchene
Vieno iškiliausių Lietuvos valstybininkų, Lietuvos didžiojo etmono ir kanclerio, Vilniaus vaivados, Barboros Radvilaitės brolio Mikalojaus Radvilos Rudojo portretas. Dominykas Kustosas (Dominicus Custos), iš Jakobo Šrenko fon Nocingo (Jacob Schrenck von Notzing) knygos Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildnüssen..., Insbrukas, 1603. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Vieno iškiliausių visų laikų Lietuvos valstybininkų, Lietuvos didžiojo maršalkos, kanclerio ir didžiojo etmono bei Vilniaus vaivados Mikalojaus Kristupo Radvilos Juodojo santuoka su Kotryna Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto vardu. Luckas, XVIII a. trečias ketvirtis (?). Voluinės kraštotyros muziejus, Luckas
Lietuvos didžiojo maršalkos ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, pasipuošusio šarvais ir Šventojo Kapo ordino riterio atributais, miniatiūrinis portretas. XVII a. pradžia. Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus
Vieno katalikiškosios Reformos Lietuvoje iniciatorių ir aktyviausių vykdytojų, dosnaus Bažnyčios mecenato, uolaus ganytojo, Lietuvos ir Lenkijos valdovų artimo bendradarbio, vieno iš Trečiojo Lietuvos Statuto kūrėjų, Vilniaus, o vėliau – Krokuvos vyskupo, pirmojo Lietuvos kardinolo Jurgio Radvilos portretas. XVI a. pabaiga. Kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcija
Vilniaus vyskupo Jurgio Radvilos raštas, kuriuo įsteigta Vilniaus vyskupijos kunigų seminarija. Vilnius, 1582. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos karstinis portretas. Apie 1719. Kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcija
Loreto Švč. Mergelės Marijos paveikslas, vadinamoji „Radvilų Madona“. Pasak legendos, paveikslas buvo rastas 1683 m. Vienos apgulties metu. Jis buvo suvoktas kaip pergalės prieš Osmanų imperiją ženklas ir atiteko Lenkijos bei Lietuvos valdovui Jonui Sobieskiui. XVIII a. pirmoje pusėje šią relikviją paveldėjo kunigaikščiai Radvilos. XVII a. Kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcija
Boguslavo Radvilos, Lietuvos vėliavininko, Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinio, Lietuvos didžiojo arklininko, generolo, Prūsijos vietininko, vieno iš 1655 m. Kėdainių sutarties iniciatorių, portretas. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Sofijos Olelkaitės- Radvilienės, Slucko kunigaikštytės, Jonušo Radvilos žmonos, portretas. Po mirties ji paskelbta stačiatikių šventąja. Nežinomas autorius, XVIII a. kopija iš XVI a. originalo. Lietuvos nacionalinis muziejus
Vilniaus vaivados Karolio Stanislovo Radvilos vėliava, naudota Baro konfederatų, o pastaruoju metu – per Radvilų giminės atstovų laidotuves, su monograma ir giminės herbu. XVIII a. II p. Kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcija
Berlyno skulptoriaus Frydricho Drakės (Friedrich Drake) sukurtas Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Barboros Radvilaitės epitafijos Vilniaus katedroje projektas (neįgyvendintas). Berlynas, 1863. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos Brastos Biblija, dar vadinama Radvilų, išleista Mikalojaus Radvilos Juodojo įsteigtoje spaustuvėje, kuri Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio vėliau buvo padovanota Vilniaus universitetui. Lietuvos Brasta, 1563. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Jonušo Radvilos Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčiai dovanota sidabrinė paauksuota krikštykla yra vienas įspūdingiausių XVII a. vidurio Vilniaus auksakalystės kūrinių. Zacharijus Šneideris. Vilnius, prieš 1655. Lietuvos nacionalinis muziejus
Kunigaikščių Radvilų Nesvyžiaus rūmų bibliotekos superekslibrisas, XVIII a. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Jeronimo Florijono Radvilos, Lietuvos didžiojo pataurininkio, portretas. Jakobas Veselis (Jakob Wessel), 1746. Varšuvos nacionalinis muziejus
Paskutiniojo Vilniaus kašteliono Motiejaus Radvilos su jaunuoju Dominyku Radvila portretas. Autorius nežinomas, apie 1800. Kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcija
Sidabrinis laivelis, atspindintis Nesvyžiaus rūmų lobyno turtus. „Esaias zur Linden“, Vokietija, 1629. Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai
Koklis su kunigaikščių Radvilų herbu. XVII a. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Pranciškos Uršulės Višnioveckytės-Radvilienės, rašytojos, dramaturgės, kūrusios lenkų ir prancūzų kalbomis, portretas. Iš
didikų Višnioveckių giminės kilusi kunigaikštienė buvo Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės žmona. Ksaveras Heskis (Ksawery Heski), apie 1745. Varšuvos nacionalinis muziejus
Antano Henriko Radvilos, kompozitoriaus, Prūsijos vietininko, portretas. Johanas F. Šrėderis (Johan F. Schröder), apie 1796. Kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcija
Dominyko Radvilos, paskutiniojo Nesvyžiaus šakos Radvilos, portretas. Nežinomas autorius, apie 1805. Kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcija