Aktualijos

Pradžia  |  Aktualijos  >  Prisimenant Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską

Prisimenant Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską

Šių metų rugsėjo 22 d. šviesaus atminimo Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui būtų sukakę 80 metų. Prisimename šią iškilią asmenybę ir itin vertiname Prezidento nenuilstamą rūpestį Lietuvos istorija bei kultūros paveldu, jo indėlį atkuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus.

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko gyvenimo kelias

Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje. 1956 m. jis baigė Kauno politechnikos institutą (dab. Kauno technologijos universitetas), kur įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Statė Kauno hidroelektrinę, dirbo įvairių Lietuvos statybos institucijų vadovu, buvo statybinių medžiagų pramonės ministras (1965–1966), Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas (1966–1977), Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius, atsakingas už pramonę ir ekonomiką (1977–1988). 1974 m. parengė ir apgynė socialinių mokslų (ekonomikos) daktaro disertaciją. Eidamas aukštas pareigas sovietinės Lietuvos vadovybėje, rūpinosi šalies ekonomikos plėtra, infrastruktūra, energetika, statybomis, urbanistika, stengėsi tolygiai po visą Lietuvos teritoriją išsklaidyti statomas didžiąsias pramonės įmones ir taip išvengti krašto rusifikacijos.

1988 m. Prezidentas A. M. Brazauskas įsiliejo į Lietuvos tautinio atgimimo judėjimą, aktyviai bendradarbiavo su Sąjūdžiu. Tų pačių metų pabaigoje jis buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi, t. y. tapo faktiniu valstybės vadovu, turėjusiu užtikrinti visuomenės rimtį ir stabilumą, laviruoti tarp atgimimo judėjimo bekompromisių nepriklausomybės siekių ir Maskvos reakcijos grėsmės, įgyvendinti savo Lietuvos išlaisvinimo programą.

1990 m. A. M. Brazauskas buvo išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą bei tapo Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataru. Pirmojoje atkurtos Lietuvos valstybės Vyriausybėje A. M. Brazauskas ėjo Ministro Pirmininko pavaduotojo pareigas. 1992 m. jis tapo Seimo Pirmininku ir laikinai ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

1993 m. A. M. Brazauskas tapo pirmuoju visuotiniuose rinkimuose išrinktu ir pirmuoju atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentu. Nė vienam kandidatui vėliau nepavyko pakartoti tokio rinkimų rezultato – tuomet už Prezidentą balsavo daugiau kaip 1,2 mln. rinkėjų. Tapęs Prezidentu, A. M. Brazauskas formavo demokratines valdymo tradicijas, organizavo naujos valstybės institucijos veiklą, rekonstravo Prezidentūros pastatą, prižiūrėjo, kad jis būtų pritaikytas valstybės reprezentacijai, rūpinosi nacionalinės valiutos – lito – įvedimu, organizavo Valstybės gynimo ir Užsienio politikos koordinavimo tarybas. Prezidentas A. M. Brazauskas aktyviai dalyvavo formuojant svarbiausias Lietuvos valstybės vidaus ir užsienio politikos kryptis, nustatant geros kaimynystės santykius su strateginėmis partnerėmis – Baltijos valstybėmis ir Lenkija. 1993 m. rugpjūčio 31-osios vakarą Prezidento A. M. Brazausko rūpesčiu iš Lietuvos, anksčiau negu iš kitų Vidurio Europos šalių, pavyko išvesti paskutinius Rusijos kariuomenės dalinius, ir jau po kelių dienų visiškai laisvos šalies gyventojai sveikino čia atvykusį Romos popiežių Joną Paulių II.

1994 m. Prezidentas A. M. Brazauskas NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymą priimti Lietuvą į šią gynybinę organizaciją, 1995 m. – prašymą dėl stojimo į Europos Sąjungą. 1997 m. Lietuvos Respublikos vardu pasirašė sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos sienų, o kartu su Lenkijos prezidentu inicijavo Vidurio ir Rytų Europos šalių, siekiančių įstoti į NATO ir Europos Sąjungą, vadovų konferenciją Vilniuje. 1997 m. Prezidento A. M. Brazausko iniciatyva pradėta ruoštis Lietuvos tūkstantmečio minėjimui, sudaryta valstybinė komisija, įsteigta direkcija.

Algirdas Mykolas Brazauskas – vienintelis Lietuvos istorijoje politikas, užėmęs visus svarbiausius valstybės postus: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko. Atsakingas valstybės pareigas ėjusio A. M. Brazausko pozicija ir politika Lietuvos visuomenės bei užsienio partnerių buvo vertinama už stabilumą ir solidumą, nuosaikumą ir nuoseklumą, įvairių aplinkybių visapusišką apsvarstymą, kompromisų ir susitarimų paiešką, o ne konfrontacijos kelią. Tai buvo stipri, charizmatiška asmenybė, taip pat labai jautrus, nuoširdus, atidus, tolerantiškas, paprastas žmogus, kuriam visada rūpėjo tiek valstybės interesai, tiek jos žmonių kasdienis gyvenimas ir dvasinis pasaulis.

Už nuopelnus Lietuvai Prezidentas A. M. Brazauskas buvo apdovanotas aukščiausiais valstybės apdovanojimais – Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi ir Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Prezidento nuopelnai taip pat įvertinti daugiau kaip 20 kitų pasaulio šalių aukščiausiais apdovanojimais. Prezidentas A. M. Brazauskas yra Santarvės premijos laureatas. Jis paskelbtas kelių aukštųjų mokyklų garbės daktaru, taip pat kelių Lietuvos miestų ir miestelių garbės piliečiu, jo vardu pavadinta mokykla. Prezidentas A. M. Brazauskas parašė kelias atsiminimų knygas, kurios išleistos lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis.

Valdovų rūmų atkūrimas

Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Prezidentas A. M. Brazauskas dalyvavo atkuriant Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo rūmus ir juos pritaikant Taikomosios dailės muziejaus reikmėms. Taip pat jis siekė išsaugoti ir restauruoti Vilniaus katedrą, tuo metu paverstą Vilniaus paveikslų galerija. Prezidentas rūpinosi, kad katedroje būtų tinkamai įrengta moderni šildymo ir vėdinimo sistema, kartu prižiūrėjo didžiųjų vargonų restauravimo darbus, o 1988 m. pabaigoje Vilniaus katedrą grąžino tikintiesiems.

Prezidentas visada suvokė bei vertino regimų, materialių simbolių reikšmę stiprinant tautos valstybinę savimonę ir istorinę atmintį. Todėl neatsitiktinis jo dėmesys 1987 m. pradėtiems buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos tyrinėjimams bei planams nuo pamatų atkurti šį vieną svarbiausių senosios Lietuvos valstybės įvairiopo gyvenimo centrų ir paties valstybingumo tęstinumo simbolį. Jau 1988 m. Prezidentas A. M. Brazauskas Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojus aprūpino būtinomis techninėmis priemonėmis, vėliau – atrastų unikalių mūrų apsaugos įranga. Jis visada rėmė Valdovų rūmų atkūrimo idėją, pasisakė už rezidencijos atstatymo istorinėmis formomis viziją.

Būdamas Prezidentas ir vėliau A. M. Brazauskas nuolat domėjosi atliekamais tyrimo darbais, Valdovų rūmų atkūrimo projektais. 1998 m. pradžioje, baigdamas Prezidento kadenciją, A. M. Brazauskas kartu su naujai išrinktu Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi iškilmingu aktu paskelbė apie Vilniaus pilių tyrimų, tvarkymo ir atstatymo globos tęstinumą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymą 2000 m. priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaujamas profesoriaus Vytauto Landsbergio, o šį teisės aktą pasirašė naujasis valstybės Prezidentas V. Adamkus. Tačiau konkrečių Valdovų rūmų atkūrimo darbų imtis vėlgi buvo lemta Prezidentui A. M. Brazauskui, 2001 m. tapusiam Ministru Pirmininku. Tais pačiais metais Prezidento iniciatyva buvo parengta, Vyriausybės nutarimu ir Prezidento parašu patvirtinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcija. Šis dokumentas tapo pagrindu 2002 m. prasidėjusiems atkuriamų Valdovų rūmų statybos darbams. Tais pačiais metais Prezidentas A. M. Brazauskas dalyvavo įmūrijant į pamatus Valdovų rūmų atkūrimo pradžiai atminti skirtą kapsulę, vėliau nuolat ir įdėmiai rūpinosi tyrimais, projektavimo ir statybos darbais, domėjosi svarstymais dėl atkurtų rūmų panaudojimo visuomenės kultūros ir švietimo bei valstybės reprezentavimo reikmėms, dažnai užsukdavo į atkuriamų rūmų statybos aikštelę. Rūmų atkūrimo projektas tapo vienu svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos akcentų.

Aktyviausiai ir tiesiogiai Prezidentas A. M. Brazauskas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo procese dalyvavo nuo 2006 metų. Palikęs Ministro Pirmininko postą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu jis buvo paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos pirmininku. Prezidento A. M. Brazausko vadovaujama komisija itin intensyviai dirbo 2006–2009 m., kai reikėjo spręsti daugybę sudėtingų su rūmų atkūrimu susijusių klausimų, suderinti tyrinėtojų, projektuotojų, statybininkų, muziejininkų pozicijas ir racionaliausiu keliu pasiekti maksimalų rezultatą. Konstruktyvi ir dalykiška Prezidento A. M. Brazausko pozicija, specialisto įžvalgumas, detalus projekto žinojimas, jam būdingas siekis ieškoti kompromisų, vadovavimo talentas, nuoširdus bendravimas ir atidus dėmesys komisijos nariams leido sutarti ir išspręsti visus sudėtingus rūmų atkūrimo klausimus bei planuoti Valdovų rūmų atkūrimą baigti iki Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus pagrindinės šventės – 2009 m. liepos 6 dienos. Deja, pasaulį ištikusi ir Lietuvos neaplenkusi ekonominė krizė bei vykdomo projekto sudėtingumas neleido galutinai įgyvendinti šio siekio. 2009 m. liepos 6 d. iš esmės atkurti, tačiau iki galo neįrengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai buvo atidaryti tik simboliškai, dalyvaujant Lietuvos Prezidentams A. M. Brazauskui ir V. Adamkui, kitiems aukštiems Lietuvos valstybės pareigūnams bei 14 kitų Europos šalių valdovams bei vadovams. Apie atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, jų istorijos faktus rūmų kieme garbingiems užsienio svečiams ir Lietuvos vadovams tądien pasakojo pats Prezidentas A. M. Brazauskas.

Prezidentas A. M. Brazauskas, net ir alinamas sunkios ligos, iki pat 2009 m. pabaigos nuolat lankė Valdovų rūmus, vadovavo komisijos darbui, rūpinosi naujai įsteigtu Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais, šios įstaigos darbuotojų darbo sąlygomis, dalyvavo Valdovų rūmų muziejaus tarybos pirmajame posėdyje, pradėjo Garbės svečių knygą įrašydamas palinkėjimus Valdovų rūmų lankytojams. Jis taip pat padėjo parengti Valdovų rūmų istoriją ir rinkinius pristatantį reprezentacinį albumą bei parašė jam įžangą.

Prezidentas visada džiaugėsi Valdovų rūmų atkūrimo eigos sėkmėmis ir objektyvios informacijos sklaida, išgyveno dėl įvairių problemų, sielojosi dėl nepagrįstos kritikos ir užsipuolimų. Prezidentas A. M. Brazauskas savo dvasine ramybe, tvirtais įsitikinimais ir patirtimi stiprino visus, padedančius atkurti Valdovų rūmus. Jis buvo vienas karščiausių šio Lietuvos tūkstantmečio projekto šalininkų, iniciatorių bei aktyviausias jo rėmėjas ir globėjas, itin aiškiai suvokęs didžiųjų kunigaikščių rūmų, kaip senosios Lietuvos valstybės ir Vilniaus, kaip sostinės, simbolio, atkūrimo reikšmę ir prasmę. 

Atnaujinta
2012-09-18
Pradžia  |  Aktualijos  >  Prisimenant Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską