Aktualijos

http://www.facebook.com/125379923659/posts/10158504626058660/

Miniatiūrą, vaizduojančią Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį ir jo žmoną Oną Vytautienę, UNESCO komisija Lietuvoje pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

2021 m. rugsėjo 17 d. Lietuva neteko talentingo ir darbštaus inžinieriaus statybininko bei sumanaus statybų organizatoriaus, o Valdovų rūmų muziejus – ištikimo Bičiulio, tvirto Bendražygio ir iškilaus Rėmėjo.

2021 m. rugsėjo 16 d. 18.00–19.00 val. Valdovų rūmuose vyks baigiamasis parodos „VARDAN LAISVOS LIETUVOS: JAV lietuvių paramos Lietuvai tradicija“ renginys – diskusija „Su Lietuva širdyje. Paramos Tėvynei tradicija“. Kviečiame susipažinti su išeivijos JAV istorija, kuri prasidėjo dar XVIII a. pradžioje, kartu su pirmaisiais emigrantais iš Mažosios Lietuvos ir įvairiomis aplinkybėmis, formomis tęsiasi iki šių dienų. Išeivija keičia ir Lietuvos valstybės veidą pasaulyje, ir Lietuvą. Apie tai kalbės ir įžvalgomis dalysis į Lietuvą sugrįžę iškilūs JAV lietuvių bendruomenės nariai bei istorikai.

Kviečiame į dr. Agnės Railaitės-Bardės knygos „ORIGO ET ARMA. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje“ pristatymą. Iki šiol labiau tyrinėta miestų, valdovų heraldika, reali kilmingųjų genealogija, tačiau atidesnio tyrinėtojų žvilgsnio išvengė procesas, kaip kilmingieji konstravo savo giminės genealoginį portretą ir heraldiką. Kokiomis nepatvirtintomis legendomis žymiausios LDK giminės apipindavo savo kilmę, kartais stverdamiesi už siūlo, kad giminės heraldikoje atsirastų žymiausių Europos giminių simboliai, jų genealoginius medžius puoštų garsiausi vardai, net jei šios giminystės negalima buvo pagrįsti kraujo ryšiu.

Rugsėjo 15 d. (trečiadienį) 18 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje dr. Agnės Railaitės-Bardės knygos „ORIGO ET ARMA. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje“ pristatyme dalyvaus ir įžvalgomis apie knygoje analizuojamus kilmingųjų genealoginės savimonės ir heraldikos reikšmės aspektus dalysis: prof. dr. Rimvydas Petrauskas, doc. dr. Edmundas Rimša, dr. Jolita Liškevičienė, dr. Agnė Railaitė-Bardė, prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (moderatorė)​

Valdovų rūmų renesansinis sodelis pasipuošė Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės, Italijos princesės Bonos Sforcos bareljefu.

Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, Atkuriamojo Seimo Pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams padovanojo savo tėvo, žymaus inžinieriaus ir architekto, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) piešinį, pavadintą „Vilniaus Žemutinės pilies rekonstrukcijos bandymas“, kurį jis sukūrė 1949 m., kai gyveno Australijoje. Antroji dovana – tai garsaus lietuvių dailininko Kazio Šimonio (1887–1978) tušu pieštas Vilniaus pilių atvaizdas su centre esančiais Valdovų rūmais iš ciklo „Kauno ir Vilniaus senamiesčiai“ (apie 1925 m.). Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, originalūs XX a. pirmoje pusėje sukurti Valdovų rūmų atvaizdai užpildo trūkstamas grandis nepertraukiamoje žmonių atminties grandinėje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų įvaizdis buvo ir išliko gyvas tautinės savimonės simbolis.