Aktualijos

Pradžia  |  Aktualijos
  • Tarptautinė konferencija „Tėvynės laisvės aušra – 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Genezė. Turinys. Reikšmė“

    ShareDalintis

    2021 m. spalio 20–21 d. Valdovų rūmų muziejaus renginių salėje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Tėvynės laisvės aušra – 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Genezė. Turinys. Reikšmė“. Konferencijos programa – XVIII a. pabaigos įvykiai, pokyčiai Lietuvoje ir Lenkijoje – apims penkis svarbius probleminius laukus: parlamentarizmo raidą, Konstitucijos genezę ir turinį, Konstitucijos recepciją to meto ir šiuolaikinėje visuomenėje, Apšvietos epochos raštiją ir meną, visuomenės pilietinį ugdymą ir švietimo istorijos klausimus. Po kiekvieno posėdžio vyks aptarimai-diskusijos, konferenciją užbaigs diskusija. Renginys vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

    Tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitys 26 mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Baltarusios. 

  • Netrukus – tarptautinė paroda „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“

    ShareDalintis

    Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2021 m. spalio 19 d. bus atidaryta įspūdinga ir XVIII a. pabaigos Lietuvos istorijos mažai pažintus kontekstus atskleidžianti tarptautinė paroda, skirta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado priėmimo 230-osioms metinėms.

    XVIII a. pabaigoje pasaulyje buvo priimti trys svarbūs dokumentai, padėję pamatus moderniai visuomenei: Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaracija (1776), Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija Prancūzijoje (1789) bei Gegužės 3-iosios konstitucija Abiejų Tautų Respublikoje (1791). Visus šiuos dokumentus vienijo bendra Apšvietos epochos laisvės dvasia. Gegužės 3-iosios konstitucijos negalima lyginti su radikaliais Prancūzijos revoliucijos dokumentais, tačiau būtent ši Konstitucija tapo riba tarp senosios Lietuvos ir Lenkijos bajoriškosios demokratijos sistemos bei moderniųjų laikų pilietinės visuomenės formavimosi.

    Minint 230-ąsias 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (Tarpusavio įžado) priėmimo metines, Valdovų rūmuose muziejuje rengiama turininga tarptautinė paroda. Joje bus pristatomi XVIII a. antros pusės Lietuvos ir Lenkijos modernėjimo procesai, parodyta, kaip gimė „švelniosios revoliucijos“ epocha, kas buvo pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai Lietuvoje, kaip keitėsi tautos, Tėvynės samprata. Apie daugelį tuo metu įvykusių permainų šiandien nesusimąstome ir tai suprantame kaip demokratinės valstybės pagrindą. Tačiau būtent XVIII a. antroje pusėje, vyraujant didžiulei geopolitinei įtampai, įvyko milžiniški pokyčiai: įtvirtinamas įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimas, suformuojama nepriklausoma teismų sistema, įvykdomos švietimo, vietos savivaldos, valstiečių padėtį lengvinančios reformos, iškeliama idėja, kad tauta, sudaryta iš visų luomų, yra pagrindinė valstybės vientisumo ir suverenumo gynėja.

    Tarptautinei parodai „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ Valdovų rūmų muziejus apie 200 eksponatų surinko iš daugiau nei 40-ies valstybinių ir privačių kultūros institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusioje. Iš Varšuvos atvežami Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto autentiški dokumentai. Taip pat bus eksponuojamas unikalus XVIII a. pabaigoje ar pirmaisiais XIX a. metais į lietuvių kalbą išverstas 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos tekstas. Jį parodoje bus galima ir išgirsti. Lankytojams bus pristatomi Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu (1764–1795) įgyvendintų reformų iniciatoriai – svarbiausių valstybininkų portretai, taip pat surinkti įvairūs artefaktai (dokumentai, knygos, atminimo ženklai, meno kūriniai), atspindintys pokyčius valstybės politiniame, socialiniame, ūkiniame ir kultūriniame gyvenime.

    Pasak parodos kuratorės dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, ši paroda – pirmasis bandymas Lietuvoje pristatyti spalvingą ir sudėtingą Konstitucijos epochą, pažinti Abiejų Tautų Respublikos pakilimo ir jos sunaikinimo istoriją, skatinantis mokytis iš to meto politikų padarytų klaidų, ieškoti vidinio sutarimo, nepuoselėti iliuzijų dėl užsienio šalių nesavanaudiškos pagalbos, laiku įgyvendinti būtinas permainas visuomenėje ir valstybėje, o svarbiausia – patiems rūpintis savo Tėvynės likimu.

    Simboliška, kad Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių išvakarėse, spalio 19 d., Valdovų rūmų muziejuje atidaromą parodą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda. Jie planuoja dalyvauti parodos atidaryme ir tarti sveikinimo žodį apie bendro paveldo reikšmę ir prasmę mūsų tautų šiandienos gyvenime.

     

    Parodą lydės turininga mokslinių, kultūrinių ir edukacinių renginių programa.

     

    Parodos organizatorius

    Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

     

    Parodos bendraorganizatoriai

    Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus (Lenkija)

    Adomo Mickevičiaus institutas (Lenkija)

     

    Parodos partneriai

    Lenkijos institutas Vilniuje

    Lietuvos ambasada Lenkijos Respublikoje

    Lenkijos ambasada Lietuvos Respublikoje

     

  • UNESCO programos apsauga – Valdovų rūmuose saugomam Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Onos atvaizdui

    ShareDalintis

    Miniatiūrą, vaizduojančią Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį ir jo žmoną Oną Vytautienę, UNESCO komisija Lietuvoje pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Pradžia  |  Aktualijos