Aktualijos

2021 m. gruodžio 31 d. 16–18 val.

Valdovų rūmų muziejaus II maršruto trečias aukštas

Informuojame, kad gruodžio 31 d., penktadienį, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyks vienas iš ciklo „Kalėdos Valdovų rūmuose“ koncertų. Todėl nuo 16 val. lankytojai negalės apžiūrėti dalies II maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ – trečio aukšto ekspozicijos.

Valdovų rūmų muziejus kviečia prasmingai sutikti šventes – pakilti nuo stalo ir su šeima ar draugais ateiti į muziejų. Sekmadienį, antrąją šv. Kalėdų dieną, muziejus dirbs nuo 10 iki 16 valandos ir lankytojus priims nemokamai.

Pasak direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, antrąją šv. Kalėdų dieną Valdovų rūmų muziejus nusprendė dirbti ir maloniai priimti lankytojus, nes nori vilniečiams ir sostinės svečiams suteikti galimybę šventinį laisvalaikį praleisti prasmingai ir turiningai, estetiškoje aplinkoje, pasisemti naujų žinių ir patirti teigiamų emocijų.

Artėjantis sekmadienis – paskutinis mėnesio savaitgalis, kai įprastai lankytojai priimami nemokamai. Šį kartą tai ir paskutinė galimybė nemokamai išvysti 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos dokumentą, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas. Įspūdinga tarptautinė paroda „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“, pristatanti daugiau nei 200 eksponatų iš daugiau nei 40 Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusios institucijų bei privačių rinkinių, veiks iki sausio 16 dienos.

Įvertindama pandemijos grėsmes, Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė primena, kad muziejaus lankymas yra labai saugus, nes lankytojai priimami tik su apsauginėmis veido kaukėmis, visi paviršiai yra nuolat dezinfekuojami, be to, pastate įrengta moderniausia vėdinimo sistema, kuriai veikiant cirkuliuojantis oras viduje atsinaujina per maždaug 20 minučių. Artėjantį sekmadienį vėdinimo sistema veiks maksimaliu režimu, kad apsilankymas muziejuje būtų kuo saugesnis, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas.

Šį sekmadienį greta Gegužės 3 d. konstitucijai skirtos parodos lankytojai galės nemokamai apžiūrėti ir atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus – visus keturis ekspozicinius maršrutus, įvertinti nuolat pildomas ekspozicijas. Bus galimybė pamatyti unikalią XVI a. pradžios Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą (1392/1401–1430) ir jo žmoną Oną Vytautienę († 1418) vaizduojančią miniatiūrą. UNESCO komisija Lietuvoje šį piešinį, kaip vieną ankstyviausių Vytauto Didžiojo ir jo žmonos atvaizdų, pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Neseniai ekspoziciją papildė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) laiškas žmonai Kotrynai Habsburgaitei (1533–1572), rašytas 1566 m. balandžio 21 d. Liubline. Seniausiųjų valdovų ranka pasirašytų dokumentų pasaulyje išlikę nedaug, todėl šis laiškas – ypatingos vertės. Be to, ir laiško atsiradimo istorija apgaubta mįslėmis. Paskutiniojo Jogailaičio laišką vienas Austrijos Graco miesto antikvarų rado dėžėje kartu su istoriniais karybos daiktais.

Valdovų rūmų muziejaus mecenato, mokslininko ir pramonininko dr. Prano Kiznio šiemet atidarytos italų dailės galerijoje, be kita ko, pristatomas ir garsiojo Džovanio Belinio (Giovanni Bellini) žymiausio mokinio Nikolo Rondinelio (Niccolo Rondinelli) renesansinės tapybos šedevras „Kristaus apipjaustymas“. Artėjant Naujųjų metų šventei, galima prisiminti paveiksle vaizduojamą šventės priešistorę: aštuntą dieną po Kristaus gimimo buvo švenčiamas Jėzaus vardo suteikimas ir apipjaustymas. Vėliau ši šventė įgavo naujų prasmių – nuo tos dienos pradėti skaičiuoti nauji kalendoriniai metai, o katalikai šiandien sausio 1-ąją dažnai mini ne kaip Kristaus apipjaustymo, o Dievo Motinos šventę.

Vien per šiuos metus muziejaus rinkinius papildė kelios dešimtys retų, įspūdingų eksponatų: Olandiškajame kabinete – vienintelis toks Lietuvoje XVI a. pabaigos bokšto formos laikrodis, Archeologijos ekspozicijoje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345–1377) laikus menantis XIV a. Ankstyvosios mūrinės pilies šlaito įtvirtinimas, rodantis sumanų tų laikų inžinierių darbą.