Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Žygimanto Augusto laiškas žmonai Kotrynai Habsburgaitei

Žygimanto Augusto laiškas žmonai Kotrynai Habsburgaitei

Lenkijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas Augustas (1544/1548–1572)
Liublinas, 1566 m. balandžio 21 d.
Popierius
Matmenys: 19,5 x 15,5 cm
Inv. Nr. VR-1181
2021 m. įsigytas antikvariate „Szabo Militaria“ (Gracas, Austrija)
 
Laiško autorius – valdovas Žygimantas Augustas, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Jogailaičio (Senojo) (1506–1548) bei Bario ir Rosano kunigaikštytės Bonos Sforcos (Bona Sforza, 1494–1557) sūnus. Jis gimė 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje (Lenkija). Buvo vienintelis poros sūnus, sulaukęs brandaus amžiaus. 1522 m. paskelbtas įpėdiniu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, 1529 m. pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o 1530 m. paskelbtas būsimu Lenkijos karaliumi po tėvo mirties. Daug dėmesio tėvai skyrė jo plačiam ir visapusiškam išsilavinimui, samdyti geriausi mokytojai iš užsienio, biografų jis vadinamas labiausiai išsilavinusiu Jogailaičiu. Žygimantas Augustas turėjo tris žmonas: Elžbietą Habsburgaitę (1526–1545), Barborą Radvilaitę (1522/1523–1551) ir Kotryną Habsburgaitę (1533–1572). Nė vienoje santuokoje negimė sosto paveldėtojas, tad su Žygimanto Augusto mirtimi 1572 m. liepos 7 d. Knišine nutrūko ir Jogailaičių dinastijos valdymas Lietuvoje ir Lenkijoje.
 
Laiškas adresuotas Lenkijos karalienei ir Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Kotrynai Habsburgaitei, kuri buvo trečioji Žygimanto Augusto žmona. Ji gimė 1533 m. rugsėjo 15 d. Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I (1558–1564) ir Onos Jogailaitės (1503–1547) šeimoje. Lenkijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas Augustas buvo Kotrynos motinos pusbrolis, o pirmoji jo žmona buvo Kotrynos vyriausioji sesuo Elžbieta, ištekėjusi už Žygimanto Augusto 1543 m., mirusi Vilniuje 1545 m. ir palaidota Arkikatedros požemiuose. Kotryna jau buvo vieną kartą ištekėjusi – už Mantujos kunigaikščio Pranciškaus Gonzagos (Francesco Gonzaga), su kuriuo santuokoje pragyveno vos keturis mėnesius, nes kunigaikštis mirė nuo plaučių uždegimo.
 
Žygimantas Augustas ir Kotryna susituokė Krokuvoje 1553 m. birželio 23 d., bet šiame mieste praleido palyginti nedaug laiko. Iš trylikos metų, kai Kotryna gyveno Lietuvoje ir Lenkijoje, apie devynerius praleido Vilniuje – čia jai patiko labiau nei Krokuvoje, buvo šiltesni santykiai su vietos diduomene, kompaniją palaikė Žygimanto Augusto seserys Ona ir Kotryna, su kuriomis valdovę siejo draugiški ryšiai.
 
1554 m. pasklido kalbos apie valdovės nėštumą, tačiau kūdikis taip ir negimė. Neaišku, ar tai buvo netikras nėštumas, ar įvyko persileidimas. Pora bandė kurti šiltus tarpusavio santykius, bet negimęs kūdikis itin pablogino tiek juos, tiek ir Kotrynos įvaizdį visuomenės akyse. Paskutinį kartą pora matėsi 1562 m. spalio mėnesį Vilniuje vykusiose Žygimanto Augusto sesers Kotrynos vestuvėse su Suomijos kunigaikščiu Jonu III Vaza (vėlesniu Švedijos karaliumi (1569–1592)). 1563 m. Žygimantas Augustas iškėlė skyrybų klausimą, mat vylėsi vesti dar kartą ir susilaukti palikuonio, tačiau popiežius leidimo skyryboms nedavė. 1565 m. Kotrynai panorus išvykti iš Lenkijos Žygimantas Augustas iš pradžių nesutiko, vėliau apsigalvojo, imta planuoti jos kelionė į Austriją. 1565 m. gruodžio mėnesį valdovė jau ruošėsi iškeliauti, bet lenkų delegacijai turėjo prižadėti, kad iki būsimo Seimo neišvyks iš Lenkijos. 1565 m. gruodį ji išvyko iš Radomo ir apsistojo Velenėje – laukė, kada galės keliauti toliau. Čia gyvenant ją ir pasiekė šis Žygimanto Augusto laiškas. Žygimantas Augustas tuo metu buvo Liubline, kur balandžio–rugsėjo mėnesiais buvo susirinkęs Seimas. Jame, be kitų, turėjo būti nagrinėjamas ir Žygimanto Augusto vedybų bei geros moralės klausimas. Tiek ši santuoka, tiek Kotrynos išvykimas buvo svarbus vidaus ir užsienio politikos klausimas bei manipuliacijų objektas. Galiausiai 1566 m. antroje pusėje Kotrynai buvo leista išvykti į Austriją. Linco mieste ji gyveno iki mirties (1572 m. vasario mėnesio).
 
Laiške Žygimantas Augustas dėkojo žmonai už rūpestį jo sveikata ir pranešė, kad jo kelionė buvusi sėkminga. Taip pat ragino Kotryną siųsti jam žinias apie savo sveikatą ir aktualijas per Pėčo vyskupą ar kitus patikimus asmenis. Laiške minimas Pėčo vyskupas – tai Andrius Dudičius (Andrija Dudić), Kotrynos brolio, Šventosios Romos imperatoriaus Maksimiliano II (1564–1576) pasiųstas sutaikyti poros, o to nepavykus padaryti jis turėjo pasirūpinti, kad Kotrynai būtų leista išvykti, ir parlydėti ją į Austriją. Laiške taip pat aptariamas Kotrynos dvaro reikalas – valdovė norinti atsisakyti vienos iš dvaro matronų, Žygimantas Augustas leido jai tą padaryti, tačiau liepė surasti kitą moterį į jos vietą. Laiške vardu neįvardijama moteris, kurios savo dvare nebenorėjo Kotryna. Minimas ir Kotrynos dvariškis, austras Kristofas Filipas Dypenskirchas (Christoph Philipp Diepenskirch), kartu su ja atvykęs iš Austrijos 1553 m. ir išvykęs 1566 m., iki pat 1572 m. tarnavęs kuchmistru jos dvare Lince.
 
Laiškas parašytas lotynų kalba. Jį surašė raštininkas, valdovas Žygimantas Augustas tik pasirašė. Perlenktas į keturias dalis, per lenkimus kiek nusidėvėjęs, bet tekstas įskaitomas. Paklijuotas ant storesnio popieriaus. Laiško viršutiniame dešiniajame kampe kita ranka ir kitu rašalu nurodyta laiško surašymo data ir vieta. Įrašas greičiausiai padarytas vėliau, nei parašytas laiškas.
 
Medžiagą parengė Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė
 
Naudota literatūra
Besala J. Zygmunt August i jego żony. Studium historyczno obyczajowe, Poznań, 2015, s. 588–597.
Bujak F. „Itinerarium króla Zygmunta Augusta“, in: Studia geograficzno-historyczne, Kraków, 1925, s. 293–294.
Cynarski S. Žygimantas Augustas, iš lenkų k. vert. V. Skliutaitė, Vilnius, 2007, p. 23–30.
Duczmal M. „Kotryna Habsburgaitė“, in: Jogailaičiai. Biografijų žodynas, iš lenkų k. vert. B. Mikalonienė, V. Jarutis, Vilnius, 2012, p. 311–322.
Ferenc M. „Kobiety w życiu króla Zygmunta Augusta“, in: Kobiety i władza w czasach dawnych, red. B. Czwojdrak, A. A. Kluczek, Katowice, 2015, s. 301–323.
Grzymalska K. Dzieci i dzieciństwo królów polskich epoki nowożytnej, Kraków, 2015, s. 29–ؘ38.
Marchwińska A. Królewskie dwory żon Zygmunta Augusta. Organizacja i składy osobowe, Toruń, 2008, s. 95, 213, 238.
Sucheni-Grabowska A. Zygmunt August. Król polski i wielki książę litewski 15201562, Kraków, 2010, s. 17–19, 426–427.
Żelewski R. „Katarzyna Austriaczka“, in: Polski słownik biograficzny, t. 12, Wrocław, Kraków, Warszawa, 1966–1967, s. 214–216.
Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Žygimanto Augusto laiškas žmonai Kotrynai Habsburgaitei