Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Rožinis

Rožinis

XIX a.
Varis, kaulas
 
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1136.
Konservavo Medeina Steponavičiūtė, rest. prot. Nr. 344/14872 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai).
 
1995 m. vykdant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, L rūsio šiaurės vakariniame kampe, 0,8–0,9 m gylyje, buvusios carinės tvirtovės fosos vietoje, rasta dalis rožinio: 29 kauliniai karoliukai, sujungti vario lydinio grandelėmis. Visas išlikęs ilgis – 32 cm. 
Rožinis, arba rožinys (iš lot. rosarium – „rožių darželis, rožynas“), – malda, skirta svarbiausiems Jėzaus ir Marijos gyvenimo įvykiams apmąstyti. Rožinį sudaro maldos karoliukai, paprastai suverti ar surišti virvele, skirti religinei praktikai – meditacinei maldai. Ši praktika yra plačiai paplitusi beveik visose pagrindinėse pasaulio religijose.
Krikščionybėje ši maldos forma siekia III amžių. XIII a. ją išpopuliarino Dominikonų ordinas. Tarp Romos katalikų šis maldos būdas populiarus tiek meldžiantis viešai, tiek asmeniškai. Rožinio malda yra skirta Mergelei Marijai. Rožinį sudaro 4 dalys: Džiaugsmo, Kančios, Garbės ir Džiaugsmo slėpinio – pastarąjį popiežius Jonas Paulius II prijungė 2002 metais. Rožinio apmąstymus sudaro įžanga ir 5 slėpiniai. Pagal tradiciją skirtingos dalys kalbamos skirtingomis savaitės dienomis.
Pirmasis rožinis siejamas su pamokslininku, Dominikonų ordino įkūrėju Domingo de Guzmánu, žinomu šv. Dominyko vardu. 1208 m. jam besimeldžiant Prujo koplyčioje, Prancūzijoje, pasirodžiusi Mergelė Marija išmokiusi kalbėti visą rožinį ir paraginusi mokyti kitus, kad jie apsisaugotų nuo erezijos ir nuodėmės.
Krikščioniškosios įkapių – rožinių ar jų dalių – neretai randama atliekant archeologinius tyrinėjimus sakralinio paveldo ojektuose: bažnyčių kriptose, bažnyčių šventorių vietose (Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Zapyškyje, Šventosios Dvasios bažnyčioje Vilniuje ir kt.).
Rožinis ir jo slėpinių vaizdavimas dažnas sakralinėje ikonografijoje. Vienas gražiausių pavyzdžių rastas 1520 m. Van Hofo (Van Hooff) maldaknygėje Flandrijoje (Belgijoje), iliustratorius – Siono vienuolyno Briugėje karmelitas Kornelijus van Viulfskerkė (Cornelia van Wulfschkercke) (https://vu.contentdm.oclc.org/digital/collection/mhs/id/4419, https://vu.contentdm.oclc.org/digital/collection/mhs/id/4420).
Lietuviškoje ikonografijoje bene seniausias ir žymiausias – Šv. Kazimiero paveikslas, datuojamas XVI a. pirma puse, esantis Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje, Šv. Kazimiero koplyčioje (https://www.katedra.lt/kazimiero-koplycia/paveikslas/).
 
Medžiagą parengė Milda Samulionytė-Zikarienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 4: 1994–1995 metų tyrimai, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 94.
Žukovskis R. „Šv. Dvasios bažnyčia, Domininkonų g. 6 Vilniuje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais, Vilnius, 2006, p. 227.
Chiffolo A. F. Rožinio Dievo motina“, in: Bernardinai.lt, https://www.bernardinai.lt/rozinio-dievo-motina/ [žiūrėta 2022-04-13].
„Cornelia van Wulfschkercke“, in: Initiale, http://initiale.irht.cnrs.fr/en/intervenant/2066 [žiūrėta 2022-04-13].
Rosary“, in: Britannica, https://www.britannica.com/topic/rosary [žiūrėta 2022-04-13].
Rožinio malda“, in: Šiluva, https://siluva.lt/rozinio-malda/ [žiūrėta 2022-04-13].
„Saint August 8: St. Dominic the Founder of the Dominican Order - Order Preachers and Patron Saint of Astronomers, Who Also Gave Us the Rosary“, in: Catholic News World, http://www.catholicnewsworld.com/2021/08/saint-august-8-st-dominic-founder-of.html [žiūrėta 2022-04-13].
Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Rožinis