Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Pusbatis

Pusbatis

XVI a. I p.
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinio inv. Nr. 831.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 88/206

Sakoma, kad apie žmogų daug gali papasakoti jo avima avalynė. Istoriniais laikais šis posakis turėjo labai realų pagrindą.

Atliekant archeologinius kasinėjimus 1996 m. Valdovų rūmų pietinio korpuso išorėje buvo rasta latrina – bokštelis, naudotas kaip tualetas, o kartu – ir kaip buitinių atliekų duobė. Joje archeologai aptiko daug radinių, kurie leido geriau pažinti XVI a. rūmų dvariškių materialinę buitį, o visų pirma – rūmų dvariškių avalynę.

Vienas iš kelių rastų avalynės modelių yra uždaras 32 avalynės dydžio pusbatis, datuojamas XVI a. I puse. Tokios formos avalynės gan dažnai randama miestų archeologinių kasinėjimų metu, ypač – nuo XVI a. vidurio. Tai buvo vienas iš pačių populiariausių to laikotarpio avalynės modelių. Tačiau šis radinys išskirtinis – jo konstrukcijoje yra rantas.

Rantas – tai avalynės apačios detalė, sujungianti batviršį ir padą. Dėl šios detalės avalynę galima ilgai avėti, tačiau taip pasiūti avalynę buvo sudėtingiau ir ilgiau užtrukdavo. Ši avalynė turėjo būti brangesnė negu be ranto pasiūti įprasti pusbačiai.

Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad Bavarijoje 1626 m. buvo išleistas įstatymas, draudžiantis žemesnį socialinį statusą turintiems žmonėms avėti rantinio tvirtinimo avalynę, nes ji daug kainuoja. Taip buvo siekiama surinkti daugiau mokesčių ir sureguliuoti savo pavaldinių išlaidas – neva juos apsaugoti nuo papildomo išlaidavimo, susijusio su prabanga.

Nėra duomenų, ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje kaip nors buvo reglamentuojamas rantinio tvirtinimo avalynės avėjimas. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad tokio modelio rantinio tvirtinimo avalynės radiniai yra labai reti. Kol kas žinomas tik vienas toks radinys – iš Valdovų rūmų.

Taigi ši mūsų kasdienės avalynės konstrukcijoje beveik visada esanti detalė XVI–XVII a. nusakydavo net žmogaus padėtį visuomenėje.

Medžiagą parengė Arūnas Puškorius
Fotografai Arūnas Puškorius (prieš restauravimą), Vytautas Abramauskas (po restauravimo)
Literatūra:
Puškorius A., Kalėjienė J. „XVI a. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų dvariškių avalynė“, in: Lietuvos pilys, t. 1, 2005, p. 56–67.
Atzbach R. „Medieval and Postmedieval Turning Shoes from Kempten (Allgäu), Germany“, in: New Aspects of Shoemaker Technique at about 1500, Zlin, 2001, p. 188–196.

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Pusbatis