Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Papuošalas su granatu ir perlu

Papuošalas su granatu ir perlu

XIV a. pab.
Sidabras (lydinyje – 90 proc. sidabro), auksavimas, lydmetalis, granatas, perlas
Išlikusio papuošalo dydis – 16 mm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 1771
Metalo lydinio tyrimus atliko Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė (Lietuvos prabavimo rūmų Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
Gemologinius tyrimus atliko Violeta Kisielienė ir Mindaugas Čebatariūnas (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorija)
Rentgenogramą darė Jurgis Pilipavičius (Prano Gudyno restauravimo centras)

Vilniaus Žemutinėje pilyje atliekant archeologinius tyrimus rasta XIV–XVII a. auksinių ir sidabrinių paauksuotų papuošalų su brangiaisiais akmenimis. Vienas jų – Vytauto Didžiojo epochą menantis sidabrinis paauksuotas juvelyrinis dirbinys, susidedantis iš kelių dalių. Priekinė dalis su oranžiškai raudonu kabošono (ovalo) formos granato inkrustacija pritvirtinta prie kotelio ir piltuvėlio. Papuošalas išliko ne visas, bet sprendžiant iš prie kotelio esančių tvirtinti ar (ir) puošti skirtų dalių, tikėtina, kad papuošalas galėjęs būti dar puošnesnis ir sudaryti sudėtingesnės konstrukcijos puošmeną. Prie šio dirbinio ties tvirtinimo vieta plona vielute (suiro išimta iš žemės) buvo pritvirtintas perlas. Jis apvalus, pilkas, upinis (gėlavandenis).

Šis papuošalas ir XIV a. pab.–XV a. pr. žiedas su perlu – seniausi Vilniaus Žemutinės pilies radiniai su perlais.

XV a. pr. papuošalas su perlu žinomas ir iš Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriaus turtingos moters kapo – jame rasti sidabriniai paauksuoti auskarai su perlu ir turkiu. XV a. auksinis žiedas su perlu rastas ir tyrinėjant katedrą.

Iš istorinių šaltinių žinoma apie Vytauto žmonai Onai ir jos dvariškėms dovanotas perlais puoštas šilkines pirštines. Toks aksesuaras tais laikais buvo vertinga dovana. Maskvos Kremliaus muziejinių vertybių rinkiniuose saugomas XV a. pirmo trečdalio stačiatikių liturginis drabužis – didysis sakosas, jame išsiuvinėtas ir Vytauto dukters Sofijos atvaizdas. Siuvinėta šilkiniais ir auksuoto sidabro siūlais, o kontūrai apsiūti perlais. XV a. pab. Aleksandro žmonos Elenos kraityje minimi papuošalai su brangakmeniais, tarp jų ir perlais. Jie įvardyti kaip Naugardo perlai. O Aleksandro 1501 m. dvaro sąskaitose minima 1 000 auksinių auksu suma (perlų skaičius nenurodytas) ir 200 auksinių auksu suma už keturis perlus, sumokėta turkams Gardine. Taigi, remiantis rašytiniais šaltiniais, XV a. pab.–XVI a. pr. minimi Naugardo perlai ir perlai, pirkti iš turkų Gardine.

Iš juvelyrinių dirbinių su granatais minėtinas auksinis žiedas, rastas tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją ir datuojamas XIV a. pab.–XV a. pr. Viena ankstyviausių Katedros lobyno liturginių taurių taip pat puošta granatais ir stiklo inkrustacijomis.

Perlai ir granatai į Lietuvą galėjo patekti kaip žaliava – kaip akutės arba jau inkrustuoti papuošaluose. Svarbiausi granatų šaltiniai yra Čekijoje netoli Karlovi Varų (Karlsbado), mažesni – Rusijoje, Kinijoje, Austrijoje, Škotijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Šri Lankoje. Natūralių gėlavandenių perlų radimvietės: upės ir ežerai Škotijoje, Saksonijoje, Bavarijoje, Švedijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Kinijoje.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Čapaitė R. „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kasdienybė pagal jo ir amžininkų korespondenciją“, in: Alytaus miesto istorijos fragmentai, sud. A. Jakunskienė, Alytus, 2001.
Fediajevas O. „Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventorius“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais, Vilnius, 2011, p. 281–282, il. 7.
Guzevičiūtė R. „Du Sofijos Vytautaitės atvaizdai. Epochos įtaka kostiumo interpretacijai“, in: Lietuvos pilys, t. 3, 2007, p. 133.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494–1504), parengė D. Antanavičius, R. Petrauskas, Vilnius, 2007.
Petrauskas R. „Vytauto dvaras. Struktūra ir kasdienybė“, in: Naujasis židinys-Aidai, 2003, Nr. 1–2.
Valatkevičienė R., Kisielienė V., Čebatariūnas M. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comp. G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 348–357.

Vilniaus katedros lobynas. Albumas / Vilnius Cathedral Treasury. Album, sud. / comp. R. Budrys, V. Dolinskas, Vilnius, 2002.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
Webster R. Gems. Their Sources, Descriptions and Identification, Fifth edition, Oxford, 1994.

http://www.lnm.lt/ekspoziciniai-padaliniai/110-naujienos/straipsniai...

http://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas...

Eksponatas publikuotas
Valatkevičienė R., Kisielienė V., Čebatariūnas M. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comp. G. Striška, Vilnius, 2012, p. 353, pav. 6.

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Papuošalas su granatu ir perlu