Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas

Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas

Autorius nežinomas, iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 10, Frankfurtas prie Maino, 1677, portretas p. 282–283, taip pat t. 10 (2 leidimas), 1703, portretas p. 282–283
Popierius, vario raižinys; 20,7 x 15,1 cm
Įrašas apačioje – Michael Thomas Koribut, / Dux Wiesniowiecius, etc. electus / 19. 9 junii, Anno 1669 / Rex Poloniae
Inv. Nr. VR-594
2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Leidinį Theatrum Europaeum... leido Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) ir jo pasekėjai. Iš viso pasirodė 21 tomas (1633–1738). Jame buvo publikuojami vario raižiniai, kuriuose vaizduojami miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos ir to meto didikų portretai, taip pat pateikiami kiekvienos šalies istoriniai įvykiai. Kiekvienas tomas skirtas tam tikram laikotarpiui.

Mykolas Kaributas Višnioveckis (1640–1673) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1669–1673). Rusios vaivados Jeremijo Mykolo Višnioveckio ir Grizeldos Zamoiskytės sūnus. 1648–1654 m., per karą su Ukrainos kazokais, Višnioveckių šeima neteko dalies valdų Ukrainos žemėse. 1651 m. mirus tėvui, Mykolo Kaributo globa rūpinosi tuomečio valdovo brolis vyskupas Karolis Ferdinandas Vaza. 1669 m. išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Jauno, neambicingo ir beturčio didiko kelią į sostą nulėmė bajorijos pasipiktinimas didikų grupuočių sandėriais su Vakarų Europos monarchų proteguojamais Prancūzijos ir Habsburgų kunigaikščiais, taip pat tėvo kariniai nuopelnai, žinoma, ir pats turėjo valdovų dinastijų kraujo: iš tėvo pusės save laikė Algirdo palikuonimi, iš motinos – Piastų. Norėdamas sustiprinti savo pozicijas, 1670 m. vedė Šventosios Romos imperatoriaus Leopoldo I seserį Eleonorą Mariją Juozapą. Jo valdymo laikotarpis tetruko ketverius metus. Už valdovą valdė didikų grupuotės, nes pats stokojo iniciatyvos. Lietuvoje jį palaikė įtakinga Pacų giminė, o jis pats palaikė Pacus. 1673 m. buvo priimtas seimo nutarimas, kad kas trečias eilinis Abiejų Tautų Respublikos seimas turės vykti Lietuvoje, Gardine.

Planavo imtis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remonto, samdė meistrus, tačiau savo planų įgyvendinti nespėjo.

Portretas greičiausiai sukurtas pagal Johano Benshaimerio (Johann Bensheimer, apie 1655–1695) 1671 m. vario raižinį, apie tai galima spręsti iš kompozicijos ir rozetės ant plokštinių šarvų. Mykolas Kaributas Višnioveckis pavaizduotas su ilgų plaukų peruku, kaklą puošia nėrinių apykaklė, ant krūtinės kabo Aukso Vilnos ordinas.

Johann Bensheimer (apie 1655–1695), Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas, 1671, Royal Collection Trust

Portretas publikuotas
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarė D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 110–111, p. III. 16.

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sudarytojai / compilers / упорядники V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 119.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its restoration, sudarytojai / compiled by V. Dolinskas, D. Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 115–124.
Przyboś A. „Michał Tomasz Korybut Wiśniowiecki“, in: Polski słownik biograficzny, t. 20/3, z. 86, red. nacz. E. Rostworowski, Wrocław, 1975, s. 605–609.
Tyla A. „Mykolas Kaributas Višnioveckis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XV, vyriausiasis redaktorius A. Račis, Vilnius, 2009, p. 94.
Widacka H. Piast na elekcyjnym tronie. Michał Korybut Wiśniowiecki w grafice XVII i XVIII wieku ze zbiorów polskich i francuskich, Warszawa, 2009, s. 80–81.
Williams G. S. Ways of Knowing in Early Modern Germany. Johannes Praetorius as a Witness to 
his Time, Aldershot, Burlington, 2006, p. 126.

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas