Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Medžioklinio paukščio gobtuvas

Medžioklinio paukščio gobtuvas

XIV a.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. O 1001.
Konservavo ir tyrimus atliko Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 158/483, tyrimo Nr. ORN-4 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“; Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Vilniaus pilys yra vieninteliai objektai Lietuvoje, kur surasta Viduramžiais datuojamų artefaktų, susijusių su medžiokliniais paukščiais. Vieni įdomiausių radinių – plėšriųjų paukščių galvos gobtuvėliai. Jie skirti tam, kad paukštis patirtų kuo mažiau streso jį transportuojant į treniruočių, medžioklės ar kitas vietas. Tokie gobtuvėliai nuimami, kai reikia sukoncentruoti paukščio dėmesį į medžioklės objektą ar kai paukštis išleidžiamas į voljerą. Iš Europos muziejų kolekcijų ir vaizduojamo meno objektų žinome apie puoštus plunksnomis, siuvinėtus, savininko heraldika dekoruotus gobtuvėlius, o atliekant archeologinius tyrimus randami tik kur kas paprastesni.

Šis didžiausias iš trijų Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje rastų gobtuvų datuojamas XIV a. Tai lašo formos dirbinys, suformuotas iš vieno odos gabalo trijomis išpjovomis ir siūlais. Iš 1,5 mm storio galvijo odos pagamintas gobtuvėlis buvo susiūtas sudurtine apmėtymo siūle, o išvertus siūlių vietos papildomai persiūtos sudurtine siūle. Gobtuvėlis pagamintas taip, kad odos išorės paviršius kartu yra ir dirbinio išorės paviršius. Restauravus nustatyta, kad gobtuvėlio ilgis – 70 mm, plotis – 57 mm, aukštis – 50 mm. Priekinėje beveik stačioje plokštumoje išpjauta 26 mm aukščio lygiašonio trikampio, kurio pagrindo ilgis 15 mm, formos anga snapui. Šios pakraščiuose matyti siuvimo žymės. Virš angos, gobtuvėlio viršuje, išlikęs nedidelis mazgelis yra kuodo papuošimo / trumpo dirželio fragmentas. Ši detalė buvo tarsi rankenėlė, padedanti nuimti gobtuvą nuo paukščio galvos. Be utilitarinės paskirties, tai buvo ir savotiškas dekoro elementas. Gobtuvėlio apatiniame krašte per vertikalias 5–7 mm aukščio skylutes buvo pervertas siauras odinis dirželis. Tik fragmentiškai išlikęs dirželis buvo skirtas reguliuoti gobtuvo apačios skersmenį tam, kad šis nenukristų nuo paukščio galvos.

Gobtuvėlis pagal savo dydį turėtų atitikti tauriojo sakalo (Falco cherrug) ar vištvanagio (Accipiter gentilis) patelių galvos formatą. Tačiau kirpimo linija ir pati forma labiau tinka sakalui. Todėl galima teigti, kad šis gobtuvėlis greičiausiai buvo naudotas medžioklinio sakalo (Falco rusticolus) patinui ar tauriojo sakalo (Falco cherrug) patelei (nustatė Vilius Baranauskas).

Paukščių medžioklė su medžiokliniais paukščiais, XIV a. I p. rankraščio iliustracija
http://digi.ub.uni-heidelberg.de/diglit/cpg848/0009.

Vyras su medžiokliniu paukščiu ant rankos. Izrahelio van Meckenemo (Israhel van Meckenem) raižinio fragmentas, apie 1500 m.
http://www.britishmuseum.org/collectionimages/AN00936/AN00936865_001_l.jpg.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius, Saulius Rumbutis
Fotografai Vytautas Abramauskas, Saulius Rumbutis

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Medžioklinio paukščio gobtuvas