Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Kulinarinė liūto forma

Kulinarinė liūto forma

XVI a. vid.
Molis, glazūra
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų vakarinio korpuso išorinio kiemo (ties M22 ir M23) 1996 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 548a, 548b
Konservavo Aušra Lukaitytė, rest. prot. Nr. 41/250 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

1996–1998 m., vykdant archeologinius tyrinėjimus, Valdovų rūmų šiaurinėje dalyje, griuvenų sluoksnyje, rasta kulinarinė liūto forma. Ją sudaro dvi dalys. Formos vidus dengtas žalia glazūra. Spėjama, kad buvo naudota kaip kepimo forma arba figūriniam sviestui, marcipanams formuoti.

1518 m. Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam vedus Bario kunigaikštytę Boną Sforcą, pasikeitė Lietuvos dvaro kultūra, taip pat to meto virtuvė ir stalo serviravimas. Atsirado ne tik įvairesnių maisto produktų ir patiekalų, bet ir jų gamybai skirtų virtuvės rakandų, stalo įrankių. Sudėtingesnis stalo serviravimas ir patiekalų puošyba tapo vis populiaresni. Šaltiniuose minima, kad Žygimantas Senasis mėgo įmantriai puoštus pyragus, saldumynus, tortus.

Peršasi išvada, kad maistas, patiekiamas valdovams, turėjo džiuginti ne tik skrandį, bet ir akį.

Medžiagą parengė Milda Samulionytė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Dembinska M. Food and Drink in Medieval Poland, Philadelphia, 1999.
Kaminskaitė I. „Indai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sud. V. Urbonavičius, Vilnius, 2010, p. 311–318.

Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 5: 1996–1998 metų tyrimai, red. V. Urbonavičius, Vilnius, 2003.

Eksponatas publikuotas
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje, sud. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2009.

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Kulinarinė liūto forma