Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Gobelenas su nežinoma medžioklės scena (serija „Žvėrynas“)

Gobelenas su nežinoma medžioklės scena (serija „Žvėrynas“)

Briuselio (Flandrijos) dirbtuvės
Kartonų autorius nežinomas
XVI a. II p. (1575–1580)
253 x 373 cm
Vilna, šilkas
Audinio metmenų tankis 6 arba 7 siūlai 1 cm
Signatūra apatinės bordiūro juostos dešinėje – [B herbinis skydas]
Inventorinis Nr. VR–29
Gobelenas įsigytas antikvariate „Franco Dell’Orto s. r. l.“ Venecijoje (Italija) 2005 m. lapkričio 28 dieną.

Gobelenas su nežinoma medžioklės scena – puošni verdiūra, išausta Briuselio dirbtuvėse, didesnės serijos „Žvėrynas“ dalis. Horizontalaus stačiakampio formos gobelene akivaizdi daugiasluoksnė kompozicinė schema. Pirmame plane vaizduojami didžiausio mastelio gyvūnai ir augalai, antrame – atskiros medžioklės ritualą atspindinčios scenos, o trečiame – smulkioji parkų architektūra, tolumoje matomas miestas. Gamtą ir žvėris vaizduojantys gobelenai išpopuliarėjo XVI a. ir atspindėjo Renesanso žmogaus norą pažinti jį supantį pasaulį.                                     

Žvėrynas Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais buvo neatsiejamas valdovo dvaro reprezentacijos elementas. Žvėrynuose būdavo kolekcionuojami egzotiški žvėrys ir paukščiai, o prireikus jie tiekdavo šviežią mėsą valdovo stalui. Ten organizuotos iškilmingos, parodomosios medžioklės. Vis dėlto pirminė žvėrynų funkcija buvo rekreacinė, kad valdovas ir į valdovo dvarą atvykę svečiai turėtų kur pailsėti ir papramogauti.

Valdovų rūmų muziejuje saugomame gobelene detaliai vaizduojama žvėryno augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Pirmame plane kairėje pusėje matyti žirafa, kiek kairiau – ant šakos tupintis paukštis. Centrinės gobeleno kompozicijos ašį sudaro vilkiukus maitinančios vilkės ir sėlinančios lūšies scena. Pirmame plane dešinėje pusėje matomi ropliai – kelmo šaknį apsivijusi gyvatė ir vėžlys. Kiek atokiau – voverė ir vilkas, ant nugaros nešantis papjautą aviną. Gobelene vaizduojami įvairūs gyvūnai puikiai perteikia žvėrynuose buvusios faunos gausą, o tai turėjo simbolizuoti Renesanso žmogų supančio pasaulio įvairovę.

Antras gobeleno planas skirtas medžioklės scenoms. Nepaisant fakto, kad gobelene jos atlieka veikiau papildomą funkciją nei pagrindinį vaidmenį, detaliai vaizduojamos kovos scenos yra dinamiškos, atskleidžia medžioklės eigą. Kompoziciją sudaro penki skirtingo mastelio raiteliai ir penki pėsti medžiotojai su ietimis ir medžiokliniais šunimis, persekiojančiais elnius. Prabangiose altanose, šalia puošnaus fontano su paauksuota skulptūra, stovinčios damos stebi medžioklę. Šią pramogą atskleidžiančios fragmentiškos scenos komponuojamos olandų architekto Hanso Fredemano de Friso (Hans Vredeman de Vries, 1527–1607) stiliaus rūmų parko fone.

Trečiame plane vaizduojami vešlūs augalai, tolumoje matyti miestas ir danguje skraidantis medžioklinis paukštis. Paukščio motyvas siejasi su antrame gobeleno plane vaizduojama scena (matyti ant žirgo sėdintis ir medžioklinį sakalą laikantis vyras su už jo ant to paties žirgo sėdinčia dama).

Yra žinoma, kad ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kilmingos damos bei pačios valdovės, pavyzdžiui, Bona Sforca arba Barbora Radvilaitė mėgo medžioklę su sakalais ir mielai dalyvaudavo šioje pramogoje. Lietuvos valdovių pomėgis medžioti derėjo prie to meto Vakarų Europos valdovų dvaro gyvensenos modelio.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė
Fotografas Antanas Lukšėnas

Panaudota literatūra
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 116–119.
Blaževičius P., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. „Medžiokliniai, medžiojamieji ir naminiai paukščiai Vilniaus Žemutinėje pilyje XIV–XVI a. naujausių tyrimų duomenimis“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 299–319.

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Gobelenas su nežinoma medžioklės scena (serija „Žvėrynas“)