Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Dubenėlis

Dubenėlis

XIV a.
Uosio mediena
Aukštis 7,3 cm, angos skersmuo – 18,5 cm, dugnelio – 10,5 cm, pagrindo po dugneliu – 4,7 cm
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, radinio inv. Nr. Md 104.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 1/251 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-05-84 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Tyrinėjant valdovų rūmų II oficinos teritoriją buvo aptiktas dailiai tekintas dubuo, datuojamas XIV amžiumi. Šis indas išsiskiria tuo, kad pagamintas labai profesionaliai ir netoli pakraštėlio viename indo šone turi tris nedideles skylutes.

Šios skylutės greičiausiai buvo padarytos tuomet, kai indas suskilo ir jo savininkas nusprendė prailginti jo naudojimo trukmę. Archeologiniai duomenys rodo, kad, kai indai įskildavo ar net perlūždavo pusiau, jų neišmesdavo, o sutaisydavo ir naudodavo toliau. Deja, nėra duomenų, kuo galėjo būti sutvirtintas Vilniaus Žemutinėje pilyje aptiktas indas. Kaip rodo kitų šalių senamiesčių archeologiniai tyrimai, mediniai indai Europos teritorijoje taisyti naudojant metalines kniedes ar lankelius, medinius kaištukus arba susiuvant metaline viela ar organinės kilmės siūlais.

Tai, kad mediniai indai buvo remontuojami, rodo jų svarbą. Viduramžiais šios medžiagos indai naudoti tiek maisto gamyboje, tiek stalui serviruoti, individualiai valgyti. Iš molio lipdyti indai daugiau būdavo naudojami maisto gamyboje, taip pat skysčiams patiekti. Stikliniai ir metaliniai indai  vertinti labiausiai, bet jie buvo gerokai prabangesni. Indai iš medžio plačiai naudoti dėl to, kad pasižymėjo estetinėmis savybėmis ir buvo gana patvarūs.

Kodėl mediniai indai būdavo taisomi? Viena iš galimų priežasčių – taupumas. Tikėtina, kad meistrų ištekinti indai būdavo pardavinėjami ne taip jau ir pigiai, nes tekintojas turėjo pats nuvykti į mišką bei paruošti žaliavą arba jos nusipirkti. Kita priežastis, kodėl indai būdavo prikeliami antram gyvenimui, galėjo būti jų sentimentalioji vertė. Trečia priežastis – tekinimo darbų sezoniškumas, daręs įtaką retam šios produkcijos realizavimui.

Medžiagą parengė Irena Kaminskaitė
Fotografai Vytautas Abramauskas (1–3), Irena Kaminskaitė (4)

Panaudota literatūra:
Hather J. G. „Wood Turning Technology in Medieval Novgorod“, in: Wood Use in Medieval Novgorod, Great Britain, 2007, p. 278–294.
Kaminskaitė I. „Mediniai stalo indai ir įrankiai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Istorija. Mokslo darbai, t. 77, Vilnius, 2010, p. 3–26.
Morris C. A. „Craft, Industry and Everyday Life: Wood Woodworking in Anglo-Scandinavian and Medieval York“, York, 2000, p. 2116–2220.

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Dubenėlis