Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Bokalas

Bokalas

XVI a. pab. – XVII a. pr.
Fajansas, glazūra
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. Kr 1.
Restauravo Alvyra Mizgirienė, rest. prot. Nr. 25/168 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Dar 200 metų iki Europai atrandant baltąjį kinų porcelianą, artimesnė Kinijos kaimynė ir prekybos partnerė Osmanų imperija pajuto „baltojo aukso“ trauką. Osmanų valdovų dvare kiniška keramikos produkcija buvo žavimasi, giriamasi, kaupiamos didžiulės jos kolekcijos. Tad kiniškasis porcelianas stipriai paveikė ir vadinamosios Izniko keramikos atsiradimą bei vystymąsi. Jau XIV a. Anatolijos mieste Iznike pradėti gaminti baltos molio masės, skaidriomis balta ir mėlyna glazūromis padengti indai, kopijuojantys kiniškąjį porcelianą, kurį taip vertino islamiškasis pasaulis. Kadangi kinai tikrojo porceliano masės sudėtį griežtai laikė paslaptyje, Izniko puodžiai išrado naują molio masę, kurios sudėtyje esantys stiklas ir silicio dioksidas ją darė daugmaž panašią į porcelianą – skaisčiai baltą, tvirtą ir lengvą.

Pagrindiniai Izniko keramikos ornamentų motyvai perimti iš kiniškojo porceliano – geometriniai raštai bei lapija, vėliau vis daugėjo natūralistinių gėlių arba kitų augalų piešinių. Nuo XVI a. puodžiai pradėjo laisviau vaizduoti gyvosios gamtos elementus: tulpes, hiacintus, gvazdikus, debesis, paukščius, gyvates, liūtus. Glazūrų spalvų gama amžiams bėgant taip pat įvairavo. XV a. dominavo baltai mėlynas glazūravimas, XVI a. pradžioje prisidėjo turkio spalvos glazūra, vėliau jas papildė įvairių atspalvių žalios ir rausvai violetinės glazūros. XVII a., siekiant pagyvinti blausias glazūrų spalvas, indai puošti ir auksuotais lapų ornamentais.

Ši aukštos kokybės keramika pirmiausia buvo skirta Osmanų imperijos vidaus rinkai, tačiau netrukus ją ėmė eksportuoti ir į kitas šalis, ypač į Italiją. Ten Izniko keramika buvo pradėta kopijuoti, ornamentus pritaikant prie vietos gyventojų skonio.

Valdovų rūmuose eksponuojamas bokalas pagal radimo vietos datavimą greičiausiai priskirtinas vėlyvajai Izniko keramikai – XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Indas yra cilindro pavidalo. Ši forma kilusi iš Šiaurės arba Rytų Europos, kur buvo paplitę tokio pavidalo gėrimui skirti mediniai, moliniai, metaliniai ar stikliniai bokalai. Osmanų imperijoje šios formos keraminių bokalų pasirodė tik XVI a. viduryje. Tačiau plokščia ir kampuota ąsa, prie indo pritvirtinta per visą jo ilgį, yra ryškus islamiškos keramikos bruožas. Vis dėlto, atsižvelgiant į ornamentavimo techniką ir piešinį, tikėtina, kad į rūmus jis papuolė ne iš islamo kraštų, o iš Europos.

Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Cooper E. 10,000 Years of Pottery, London, 2010.
Coutts H. The Art of Ceramics. European Ceramic Design 1500–1830, New York, 2001.

http://mini-site.louvre.fr/trois-empires/en/ceramiques-ottomanes.php (žiūrėta 2016 05 02).

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Bokalas