Parodos

Pradžia  |  Lankytojams  >  Parodos  >  SAKSONIJOS KURFIURSTAI – LIETUVOS DIDIEJI KUNIGAIKŠČIAI. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III

SAKSONIJOS KURFIURSTAI – LIETUVOS DIDIEJI KUNIGAIKŠČIAI. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III

2018 m. liepos 6–spalio 14 d.
Valdovų rūmai

 |  Edukacija  |  Renginiai

Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai (Staatliche Kunstsammlungen Dresden) ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sensacinga tarptautine paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ mini ir švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (1918–2018). Ši neįkainojamų lituanistinių lobių paroda yra ne tik bene svarbiausias Lietuvos muziejų gyvenimo bei kultūros vyksmo metų įvykis, bet ir išskirtinė Vokietijos bei Saksonijos dovana jubiliejų švenčiančiai Lietuvai. Šią puikią dovaną lietuvių tautai įteikia viena garsiausių turtingiausius rinkinius turinčių muziejinių institucijų Europoje bei pasaulyje, besirikiuojanti į vieną gretą su Vatikano muziejais, Paryžiaus Luvru ar Londono Britų muziejumi, – Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai. Be to, paroda įprasmina ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo pabaigtuves. Nors bendri Vetinų (Wettin) dinastijos valdovai anuomet negalėjo gyventi nuniokotuose ir apleistuose rūmuose, su šia paroda jie laikinai sugrįžo į savo Vilniaus rezidenciją ir sugrąžino istorinę atmintį.

Šios tarptautinės parodos išskirtinę kultūrinę, istorinę, diplomatinę, politinę reikšmę ir Lietuvos bei Vokietijos istorinių saitų, taip pat artimo šiandienos bendradarbiavimo svarbą akcentuoja ypatinga projekto globa, kurią suteikė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas Valteris-Šteinmajeris (Frank-Walter Steinmeier). Jos svarbą liudija ir 2018 m. liepos 6 d. atidarymo iškilmių ypatingi svečiai: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministrė prof. Monika Griuters (Monika Grütters).

Pãroda ir jos unikaliomis vertybėmis siekiama apžvelgti Lietuvos ir Saksonijos istorinius, politinius, kultūrinius bei meninius ryšius, apimančius bemaž 1 tūkst. metų ir prasidedančius nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo. Beje, pastarasis taip pat susijęs su Saksonija. Parodos baigiamieji akcentai chronologiškai atveda iki pat XX a. pradžios, modernios Lietuvos valstybės kūrimo epochos, kai Saksonija atliko svarbų vaidmenį Lietuvos valstybės tapsmo procese. Parodoje atsekama tūkstantmetė saksoniškoji gija natūraliai susieja senosios Lietuvos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – ir moderniosios Lietuvos Respublikos valstybingumo tradicijas į nedalomą visumą, leidžia apmąstyti Lietuvos raidą Europos istorijos kontekste, prisiminti valstybės praeities lūžio taškus, atskleisti aktyvius santykius su kaimynais, pirmiausia – su Lenkija ir Vokietija, atpažinti bendrus europinius kultūros ir meno ženklus, pasidžiaugti bendro paveldo klodais, stiprinti istorinę atmintį ir puoselėti europinę tapatybę.

Tačiau pagrindinis chronologinis parodos akcentas yra Saksonijos kurfiurstų, tapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir Lenkijos karaliais, Augusto II (1697–1733) ir jo sūnaus Augusto III (1733–1763), valdymo laikai, viena karūna sutelkę kelias valstybes ir tautas, jų materialines ir dvasines galias, teikę daug vilties ir galimybių, sudarę puikias sąlygas sužydėti Baroko kultūrai ir menui, tačiau atnešę ir nesėkmių kartėlio. Bendrų valdovų dvaro kultūra ir menas yra pagrindinis teminis parodos dėmesio laukas. Retai susimąstoma, kad ne tik Vilnius ir Kaunas, bet ir daugelis plačios buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionų – nuo Tytuvėnų iki Mozyriaus, nuo Gardino iki Polocko – yra pasipuošę vėlyvojo Baroko architektūriniais paminklais, sukurtais būtent valdant Saksonijos Vetinų dinastijos atstovams. Šis XVIII a. pirmos pusės Baroko paveldas yra vienas ryškiausių ir lengviausiai atpažįstamų europinės kultūros bei meno ženklų šiame Europos regione. Kalbama apie savitą Vilniaus vėlyvojo Baroko meno mokyklą. Niekur kitur pasaulyje nėra tiek daug Lietuvos valstybę įkūnijančių ženklų – Vyčio herbų, kaip Dresdene. Su šiuo miestu lygintis galėtų nebent Krokuva, bendrų Lenkijos ir Lietuvos valdovų miestas. Kad Dresdene tiek daug Lietuvos pėdsakų – tuo galima įsitikinti ir susipažįstant su parodos turiniu bei tam tikrais eksponatais, yra bendrų valdovų Augusto II ir Augusto III nuopelnas.

Rėmėjai

MECENATAS

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

                    

       

RĖMĖJAI

            

Stefa Alšėnaitė-Urban (JAV),
remianti tėvelio Stasio V. Alšėno atminimui

Liudvikas Taliunevičius

INFORMACINIAI RĖMĖJAI

       

Atnaujinta
2018-10-03
Pradžia  |  Lankytojams  >  Parodos  >  SAKSONIJOS KURFIURSTAI – LIETUVOS DIDIEJI KUNIGAIKŠČIAI. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III