Aktualijos

Pradžia  |  Aktualijos  >  Valdovų rūmų muziejui – 10 metų!

Valdovų rūmų muziejui – 10 metų!

Ankstyvoji mūrinė Vilniaus pilis vėlesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje, vakarinėje Pilies kalno papėdėje, Vilnios vingyje ties santaka su Nerimi, pastatyta jau XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Tai buvo pirmoji ir vienintelė to meto Lietuvos mūrinė pilis, turėjusi tapti valdovo rezidencija, dinastijų centru ir valstybės sostinės ženklu. Per daugiau nei 700 metų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija (iš pradžių pilis, o nuo XVI a. pradžios – rūmai) Vilniaus Žemutinėje pilyje išgyveno klestėjimo periodus, dėl įvairių aplinkybių ir nelaimių patyrė keletą didelių transformacijų, kurį laiką buvo apleista ir galop sunaikinta. 200 metų ji egzistavo tik žmonių, ypač rašytojų ir dailininkų romantikų, istorinėje atmintyje, o XX–XXI a. sandūroje buvo nuo pamatų atkurta. Tokioje tautos ir valstybės istorijai ypatingoje, šimtmečių energijos įkrautoje, praeities mistikos paženklintoje vietoje, turinčioje ilgaamžio Lietuvos valstybingumo simbolio reikšmę, įkūnijančioje susigrąžintos istorijos ir sušvelnintų netekčių prasmę, atspindinčioje su šia vieta susijusių istorinių asmenybių kūrybines galias ir glaudžių europinių saitų tradicijas, žyminčioje nūdienos apsisprendimo atkurti istorinę tiesą valią, atkūrus rūmus, nuspręsta įkurdinti nacionalinio statuso kultūros įstaigą.

Taip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu nuo 2009 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ši pirmoji metų diena laikoma atkurtoje istorinėje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje įsteigto muziejaus gimtadieniu, nors faktiniai įstaigos kūrimo, teisinio registravimo, pirmųjų darbuotojų priėmimo veiksmai dar tęsėsi visą sausį. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, arba trumpiau – Valdovų rūmų muziejus, kūrėsi ne tuščioje vietoje. Greta šimtametės šios vietos ir joje buvusios istorinės rezidencijos tradicijos svarbi atrama kuriant naują muziejų buvo prie Valdovų rūmų teritorijos tyrimų ir atkūrimo nuo 1987–1988 m. dirbę mokslininkai, projektuotojai, statybų prižiūrėtojai, muziejininkai, juos jungė net kelios įstaigos. Tai Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, Projektavimo ir restauravimo institutas, Vilniaus pilių direkcija, Lietuvos dailės muziejus. Bendradarbiaujant šioms institucijoms ir jų darbuotojams, pamažu buvo suformuota Valdovų rūmų atkūrimo ir būsimo panaudojimo vizija, imti detalizuoti konkretūs erdvių įrengimo, ekspozicijų sukūrimo, įvairiapusės veiklos formų planai. Visus svarbiausius darbus, ypač susijusius su rūmų atkūrimo projektavimo ir statybų eiga, koordinavo 2006 m. atnaujinta ir itin aktyviai bemaž iki pat darbų užbaigimo veikusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisija, jai ilgą laiką vadovavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Rūmų atkūrimo statybos darbus vykdė Panevėžio statybos trestas. Daugelį iniciatyvų rėmė ir pačią rūmų atkūrimo idėją aktyviai skleidė visuomeninis Valdovų rūmų paramos fondas bei Valdovų rūmų paramos komitetas JAV. Jau 2002 m. Lietuvos dailės muziejaus struktūroje formaliai buvo įkurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyrius. 2007 m. jis pertvarkytas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų filialą. Šis buvo 2009 m. sausio 1 d. pradėjusios veikti savarankiškos muziejinės institucijos užuomazga.

Valdovų rūmų muziejus per savo egzistavimo pirmąjį dešimtmetį pergyveno bene tris svarbiausius ir gana skirtingus raidos etapus:

  • 2009–2013 m. savo veiklą vykdė daugiausia kitų institucijų (pirmiausia Lietuvos dailės muziejaus) patalpose;
  • 2013–2018 m. įsikūrė ir veikė pusėje įrengtų rūmų, kartu patyrė su greta vykusiomis statybomis susijusius sunkumus;
  • 2018 m. viduryje pagaliau įsikūrė visose atkurtų rūmų erdvėse.
     

Be to, nuo 2016 m. esmingai keitėsi Valdovų rūmų muziejaus santykis su atkūrimo procesu, nes, likvidavus Vilniaus pilių direkciją, pats muziejus perėmė užsakovo funkcijas ir atkūrimo darbus. Atsižvelgiant į 2015 m. skirtą finansavimą, atrodė, kad viskas gali užtrukti dar net 30 metų, tačiau muziejus darbus užbaigė vos per 3 metus.

Taigi, dėl įvairių politinių peripetijų ir manipuliacijų visuomenės nuomone, skirtingų grupių interesų sankirtų, abejotinų valstybės kontrolierių išvadų ir tyrimų, ekonominių krizių ir kitų aplinkybių 2009 m. svarbiausias ir solidžiausias Lietuvos tūkstantmečio programos projektas – Valdovų rūmų atkūrimas ir įrengimas – nebuvo visiškai užbaigtas. 2009 m. liepos 6 d. įvyko tik simbolinis atkurtų, bet iki galo neįrengtų Valdovų rūmų atidarymas, kuriame dalyvavo net 15 Europos valstybių valdovai ir vadovai, susirinkę paminėti Lietuvos tūkstantmečio. Stringant rūmų atkūrimo procesams, Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai, suderinę sąlygas su statybininkais, ėmė organizuoti rūmų statybvietės lankymą. Lietuvos dailės muziejaus padaliniuose ir kituose Lietuvos muziejuose kartu su partneriais iš Lietuvos ir užsienio šalių (pirmiausia Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi) pradėtos rengti įsimintinos tarptautinės ir kitos parodos, vykdyta plati edukacinė veikla, buvo organizuojami įvairūs jubiliejiniai ir kiti kultūriniai renginiai, rūpintasi eksponatais, vykdyti moksliniai tyrimai ir aktyvi kultūrinė komunikacija. Ši Valdovų rūmų muziejaus, neturėjusio savo pastogės, įvairiapusė ir aktyvi veikla davė teigiamų rezultatų – pamažu ėmė keistis tendencingai suformuota ir dažnai perdėtai kritiška visuomenės nuomonė dėl rūmų atkūrimo projekto, buvo atnaujinti ir rūmų atkūrimo darbai.

2013 m. liepos 6 d. pagaliau lankytojams buvo atverta pirma atkurtų Valdovų rūmų dalis (daugiau nei 7 tūkst. kv. m, arba apie 53 proc. visų erdvių). Čia įrengtos 3 vis dar nepilnos ekspozicijos:

  • Istorija, archeologija, architektūra (iki XVII a. vidurio);
  • Atkurti istoriniai interjerai (be valdovų privačių apartamentų);
  • Valdovų lobynas ir iždinė.
     

2013 m. antroje pusėje Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje ir kitose erdvėse surengta net 40 renginių, susijusių su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai. Muziejų aplankė daugelio Europos šalių vadovai, įamžinti muziejaus svečių knygoje. Visa muziejinė veikla, taip pat nacionalinės bei tarptautinės parodos imtos rengti lankytojams atvertose Valdovų rūmų erdvėse, dalis jų nuolat buvo pritaikomos laikinosioms parodoms. Vasarą įvairioms kultūrinėms akcijoms aktyviai išnaudotas rūmų kiemas. Valdovų rūmų muziejus pamažu tapo neatsiejama Lietuvos kultūrinės ir muziejinės infrastruktūros dalimi, be kurios kultūros vyksmas sostinėje yra sunkiai įsivaizduojamas. Muziejus virto ir svarbiu Lietuvos kultūrinės diplomatijos bei tarptautinių kultūros projektų partneriu, pripažįstamu ir vertinamu užsienyje. Perėmus užsakovo funkcijas, gerokai paspartėjo ir rūmų atkūrimo užbaigimo darbai.

2018 m. liepos 6 d. surengta Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvių šventė, lydima dviejų didelių tarptautinių parodų atidarymo. Šios parodos ir kiti 2018 m. svarbiausi muziejaus projektai buvo skirti Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio sukakčiai. Taip 2018 m. prasidėjo naujas muziejaus veiklos etapas. Visa rūmų erdvė su svarbiausiais infrastruktūros elementais atverta lankytojams. Štai keletas skaičių, susijusių su Valdovų rūmų atkūrimu:

  • 106,29 mln. eurų siekia apskaičiuota ir ekspertuota Valdovų rūmų atkūrimo sąmata (visi atkūrimo darbai finansuoti iš valstybės biudžeto investicinės programos);
  • 2,4 tūkst. specialistų dirbo prie Valdovų rūmų atkūrimo;
  • 150 specializuotų subrangovų talkino AB Panevėžio statybos trestui atliekant atkūrimo darbus;
  • 13,5 tūkst. kv. m sudaro visas atkurtų Valdovų rūmų pastato plotas;
  • 10,6 tūkst. kv. m (arba net 78,5 proc. viso ploto) yra ekspozicinės ir kitos viešosios Valdovų rūmų muziejaus erdvės;
  • 2,1 tūkst. kv. m užima techninės ir inžinerinės, o 0,74 tūkst. kv. m – tarnybinės patalpos;
  • 2,5 tūkst. kv. m siekia Valdovų rūmų Didysis, o 0,45 tūkst. kv. m – Mažasis kiemas.
     

2018 m. buvo iš dalies atkurtas istorinių interjerų dekoras, papildytos ir išplėstos ankstesnės arba sukurtos naujos turiningos nuolatinės ekspozicijos (iš jų dvi lauko):

  • Istorija, archeologija, architektūra (išplėsta maždaug 1/3 dalimi);
  • Atkurti istoriniai interjerai (išplėsta maždaug 1/3 dalimi);
  • Valdovų lobynas ir iždinė (išplėsta maždaug ½ dalimi);
  • Vilniaus istorinės panoramos ir apžvalgos bokštas (sukurta naujai);
  • Ginkluotė ir įtvirtinimai (sukurta naujai);
  • Kasdienis gyvenimas (sukurta naujai);
  • Muzikinė kultūra (sukurta naujai) su Renginių sale;
  • Parodų centras (erdvės laikinosioms parodoms rengti);
  • Renesansinis sodas (naujai sukurta lauko ekspozicija);
  • Rūmų kiemai ir prieigos (naujai sukurta lauko ekspozicija).

Rūmų viduje esančios 8 ekspozicijos, kaip ir buvo numatyta pirminiame projekte, suskirstytos į 4 autonominius lankymo maršrutus. Valdovų rūmų muziejus tapo keturių muziejų po vienu stogu buveine, kurioje galima susipažinti su bemaž 3 tūkst. muziejinių eksponatų – įvairiais archeologiniais radiniais, taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūriniais, ginklais ir šarvais, leidiniais, žemėlapiais, numizmatikos ir kitomis vertybėmis. Dar daugiau nei 1 tūkst. po pasaulį pasklidusių lituanistinių vertybių fotografijų ir jų apibūdinimų pristatoma daugumos ekspozicijų stenduose. Taigi, smalsesni lankytojai čia gali kultūringai praleisti kone visą dieną.

Valdovų rūmų atkūrimas ir naujo muziejaus įsteigimas leido ryškiai praturtinti Lietuvos nacionalinius paveldo rinkinius. Iki 2018 m. pabaigos naujai sukaupta Valdovų rūmų muziejaus vertybių kolekcija (be gausių archeologinių radinių, perimtų iš Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“) įvertinta 6 mln. eurų (iš jų daugiau nei 5,5 mln. eurų skyrė valstybė, o daugiau nei 0,5 mln. eurų – mecenatai, rėmėjai, eksponatų dovanotojai).

2018 m. muziejuje atsiradus Edukacijos, Parodų ir Renginių centrų specialioms erdvėms sudarytos sąlygos dar aktyvesnei ir kokybiškesnei šių sričių veiklai. Lankytojų patogumui duris atvėrė ir kavinė bei restoranas.

Nuo pat Valdovų rūmų muziejaus įkūrimo 2009 m. kiekvienai muziejinei institucijai prigimtinės, bet lankytojų ne tokios pastebimos funkcijos – eksponatų kaupimas, saugojimas, tyrinėjimas, konservavimas ir restauravimas – laikinai sutelktos Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmų patalpose ir Valdovų rūmų muziejaus ūkinėje bazėje Kalnų parko teritorijoje. Prasidedant antrajam Valdovų rūmų muziejaus veiklos dešimtmečiui, užbaigus Valdovų rūmų atkūrimo darbus, pagrindinė muziejaus infrastruktūros problema yra saugyklų, Mokslinių tyrimų centro ir Restauravimo laboratorijos specialių patalpų sukūrimo ir ūkinės bazės sutvarkymo sprendimo paieška.

Taigi, per pirmąją dešimtį metų (2009–2018) Valdovų rūmų muziejus, jame susibūręs jaunatviškas, kūrybingas, energingas kolektyvas, remiamas daugybės bičiulių, partnerių, rėmėjų, sugebėjo padaryti didelį teigiamą poveikį rūmų atkūrimo projekto vertinimui, paversti atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus neatsiejama valstybės ir jos sostinės kultūros infrastruktūros dalimi, svarbiu kultūrinių procesų vyksmo, idėjų mainų, istorijos ir paveldo pažinimo, istorinės atminties ir europinės tapatybės puoselėjimo bei stiprinimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo, viso pasaulio lietuvių telkimo, turizmo komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos centru, reikšminga valstybės reprezentacijos vieta. Valdovų rūmų muziejaus veikla pasižymėjo itin plačiu Lietuvos ir užsienio atminties institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų), mokslo ir studijų įstaigų (universitetų, institutų, akademijų) bei jų specialistų, atskirų asmenų (mokslininkų, kultūrininkų, kolekcininkų) telkimu bendriems muziejiniams, moksliniams ir kitiems projektams. Tarptautiniai parodiniai ir kiti projektai su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi, Dresdeno valstybiniais meno rinkiniais, Sankt Peterburgo valstybiniu Ermitažu, Atėnų Akropolio muziejumi, Varšuvos, Vroclavo, Liublino, Milano, Florencijos, Londono, Lvovo, Lucko, Minsko, Gardino, Rygos ir kitų miestų garsiomis paveldo institucijomis, kolekcijų savininkais liudija, kad Valdovų rūmų muziejus jau yra, taip pat ir Europoje vertinamas kaip patikimas partneris, svarbus istorinės tradicijos aktualinimo ir kultūrinių mainų skatinimo, mokslinių iniciatyvų veiksnys.

Valdovų rūmų muziejaus dešimtmečio veiklos rezultatai buvo pasiekti tiek darniai dirbant visai įstaigos bendruomenei, tiek ir jaučiant nuolatinį bičiulių, partnerių, rėmėjų – įstaigų ir asmenų, valstybės valdžios institucijų – palaikymą. Šiame muziejaus jubiliejui skirtame leidinyje skelbiamose fotografijose kaip tik ir užfiksuoti svarbiausi Valdovų rūmų muziejaus ir jo artimiausių pagalbininkų bendros veiklos faktai – daugiau nei 100 įsimintinų dešimtmečio akimirkų, o schemose ir diagramose galima pamatyti iškalbingus veiklos rezultatų skaičius. O čia keletas susumuotų 2009–2018 m. veiklos rezultatų svarbių rodiklių:

  • apie 0,5 mln. muziejuje faktiškai saugoma archeologinių vertybių;
  • beveik 112 tūkst. muziejinių vertybių įtraukta į apskaitą;
  • daugiau nei 1,5 tūkst. sukaupta kultūros, meno, istorijos ir numizmatikos vertybių;
  • daugiau nei 25 tūkst. eksponatų konservavo ir restauravo muziejaus darbuotojai;
  • daugiau nei 2 mln. lankytojų aplankė muziejų ir jo parodas bei renginius;
  • beveik 10 tūkst. ekskursijų vedė muziejaus darbuotojai;
  • beveik 7 tūkst. ekskursijų vedė muziejuje akredituoti gidai;
  • apie 100 miesto gidų turi akreditaciją vesti ekskursijas muziejuje;
  • daugiau nei 8 tūkst. edukacinių užsiėmimų vedė muziejaus darbuotojai;
  • daugiau nei 2 tūkst. specialistų mokslinių tyrimų tikslais apsilankė muziejaus fonduose;
  • daugiau nei 1,3 tūkst. renginių surengta muziejuje ir kitose erdvėse;
  • 84 parodos surengtos su Lietuvos ir užsienio partneriais;
  • beveik 20 mokslinių konferencijų surengta su Lietuvos ir užsienio partneriais;
  • 85 leidiniai (katalogai, studijos, kitos knygos) parengti ir išleisti muziejaus rūpesčiu;
  • daugiau nei 300 informacinių ir kitų smulkių leidinių išleista;
  • apie 4 tūkst. fotografijų sukaupta duomenų bazėje apie daugiau nei 1,5 tūkst. užsienyje esančių lituanistinių vertybių;
  • apie 15 tūkst. knygų sukaupta muziejaus mokslinėje bibliotekoje.
     

Šiandien Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė kartu su Bičiuliais, Partneriais, Rėmėjais nori pasidžiaugti prabėgusiu intensyviu bei margu dešimtmečiu ir nuoširdžiausiai padėkoti Visoms ir Visiems, šiuos metus buvusiems ir kūrusiems kartu. Širdingai ačiū Lietuvos valstybės vadovams – Prezidentams, Seimų Pirmininkams, Ministrams Pirmininkams, Seimų nariams, kultūros ir kitų sričių ministrams, valstybės įstaigų vadovams ir darbuotojams, supratusiems Valdovų rūmų atkūrimo projekto svarbą ir prasmę bei rėmusiems Valdovų rūmų muziejų tiek džiaugsmingais, tiek ir sudėtingesniais laikais. Labai ačiū daugeliui Lietuvos ir užsienio šalių atminties, mokslo, studijų, švietimo ir kitų institucijų, o ypač Lietuvos dailės muziejui ir Krokuvos Vavelio karališkajai piliai, taip pat jų vadovams ir specialistams, esmingai prisidėjusiems prie sėkmingų Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvių ir svarbiausių Valdovų rūmų muziejaus projektų įgyvendinimo. Dauguma Valdovų rūmų muziejaus projektų būtų sunkiai įsivaizduojami ir be supratingų bei dosnių nuolatinių ir kitų rėmėjų, mecenatų labai reikšmingos paramos, o muziejaus rinkiniai būtų gerokai skurdesni be dovanotojų gerumo. Tad nuoširdžiai dėkui visiems rėmėjams už dėmesį ir paramą jaunam Valdovų rūmų muziejui.

Viliamės ir tikimės, kad ir atėjęs antrasis muziejaus dešimtmetis bus taip pat įdomus ir intensyvus, kad ir toliau visi būsime kartu, bendrai kursime ir galėsime džiaugtis naujais pasiekimais, džiuginti Lietuvos visuomenę bei užsienio svečius naujais įstabiais projektais – parodomis, renginiais, edukacinėmis veiklomis, leidiniais, naujais eksponatais, mokslinių tyrimų rezultatais, moderniomis informacijos perteikimo priemonėmis, įtraukiomis aktyvaus dalyvavimo pažinimo procese formomis ir daugeliu kitų dalykų. Ačiū, kartu mes galime viską!

Nacionalinio muziejaus
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų
bendruomenės vardu – direktorius dr. Vydas Dolinskas

Valdovų rūmų muziejus dėkoja 10 metų (2009–2018) daruge buvusiems valstybės Vadovams, Mecenatams, Rėmėjams, Partneriams, Bičiuliams ir Bendražygiams

2009–2018 m. Valdovų rūmų muziejaus veikla: faktai ir skaičiai

Atnaujinta
2019-02-27
Pradžia  |  Aktualijos  >  Valdovų rūmų muziejui – 10 metų!